Intel Ivy Bridge: oficialus anonsas ir testai


Kompanija Intel pranešė apie oficialų savo 22 nm procesorių su Ivy Bridge architektūra anonsą. Iš viso pristatyta 15 modelių, tarp kurių yra tik keturių branduolių Core i5 ir Core i7 serijų procesoriai, skirti galingiems ir vidutinės klasės stacionariems ir nešiojamiems kompiuteriams.

Tarp pirmųjų Ivy Bridge „paukščių“ pamatysime flagmaną – keturių branduolių Core i7-3770K 3,5 GHz (3,9 GHz – Turbo Boost režimu), taip pat Core i7-3770, Core i5-3570K ir Core i3-3240.

Iš devynių stacionariems kompiuteriams skirtų Ivy Bridge procesorių keturi priklauso energetiškai efektyviems modeliams: tai Core i7-3770T, Core i7-3770S, Core i7-3550S ir Core i7-3450S. T-serijos modelis turi 45W TDP, tuo tarpu S-serijos versijos – 65W TDP. Minėti „taupuoliai“ savo privalumus parodys, esant maksimalioms apkrovoms (kaip tai buvo ir Sandy Bridge taupiųjų versijų atveju). 

Intel taip pat pristatė ir penkis 4 branduolių Ivy Bridge procesorius, skirtus nešiojamiems kompiuteriams: Core i7-3615QM, Core i7-3610QM, Core i7-3612QM, Core i7-3720QM, Core i7-3820QM ir Core i7-3920XM. Visi šie mobilūs modeliai skirti naudojimui galinguose nešiojamuose kompiuteriuose, kurie gali „priglausti“ procesorius su 55 W TDP.

Šių metų gegužės ir birželio mėnesiais Intel ketina pristatyti dar 10 procesorių modelių, kurie priklausys Core i5, Core i3 ir Pentium serijoms. Dviejų branduolių Ivy Bridge modeliai, priklausantys ULV klasei ir skirti antros kartos ultrabookams, pasirodys kiek vėliau šį pavasarį, tarp jų bus galima sutikti Core i7-2677M, Core i7-2637M ir Core i5-2557M, kurių kainos, perkant partijomis po 1000 vienetų, sudaro atitinkamai $317, $289 ir $250.

Intel ir kompiuterių gamintojai tikisi, jog naujų procesorių pasirodymas paskatins naują asmeninių kompiuterių pardavimų bangą. Intel asmeninių kompiuterių padalinio vadovas Kirk Skaugen pažymėjo, jog Ivy Bridge impulsas stebina. „Kuriama daugiau nei 300 mobilių produktų ir kiek daugiau nei 270 stacionarių sistemų, daugelis iš kurių – tai monoblokai“, – teigė jis.

Intel jau pastatė tris gamyklas, kurios skirtos naujų mikroschemų gamybai, o ketvirtoji pradės veikti šių metų pabaigoje. K. Skaugen teigimu, tai pati greičiausia naujo Intel technologinio proceso plėtra. „Tiekimas bus maždaug 50% didesnis, nei ankstyvuoju tiekimo periodu galėjo pasigirti Sandy Bridge procesoriai 2011 metais. Ir mes vis tiek negalime patenkinti poreikio, su kuriuo susidūrėme“, – pažymėjo jis.

K. Skaugen teigė, jog tie asmeninių kompiuterių vartotojai, kurie naudojasi tik integruota į procesorius grafika, gaus didžiausią naudą, pasirodžius naujoms mikroschemoms, kadangi šioje srityje kompanija atliko didžiausius darbus. Intel atstovas pažymi, jog integruoto GPU sparta žymiai išaugo, palyginus su Sandy Bridge esančiu integruotu grafiniu procesoriumi.

Ivy Bridge esančiame GPU pagaliau atsirado DirectX 11 ir bendro pobūdžio skaičiavimų technologijos OpenCL 1.1 palaikymas, kurios dėka galima tikėtis žymaus spartos prieaugio tam tikrose GPGPU užduotyse. Galiausiai Ivy Bridge grafika galės aparatiniame lygmenyje dekoduoti aukštos raiškos vaizdo medžiagą iki pat 4K raiškos (kai kurios kameros gali filmuoti 3840×2160 raiška, o tai yra keturis kartus daugiau, nei dabartinis Full HD).

Vaizdo kodavimo greitis ir kokybė antros kartos Quick Sync pagalba taip pat smarkiai išaugo, ypač jei lygintume naująją Intel Graphics HD 4000 su Sandy Bridge esančią HD 3000. Tiesa, biudžetiniuose 22 nm procesoriuose bus naudojamas GPU Intel HD 2500, kuris tik apie 10 – 20% spartesnis už pigiuose Sandy Bridge esantį Intel HD 2000.

Taip pat Ivy Bridge procesoriai gavo integruotą PCI-Express 3.0 kontrolerį, kuris padidina šios sąsajos pralaidumą, lyginant su PCI-Express 2.0. Tiems, kurie nori atsinaujinti savo kompiuterius su Sandy Bridge procesoriais, gera naujiena yra tai, jog motininės plokštės su LGA 1155 lizdu suderinami su naujaisiais Ivy Bridge. 22 nm procesoriai, priklausantys Core i5 ir Core i7 serijoms, palaiko patobulintą dinaminio spartinimo funkciją Turbo Boost 2.0, kartu tam tikri pokyčiai atlikti ir technologijoje Hyper-Threading, kurios nusipelnė tik Core i7 serijos modeliai.

Dar viena naudinga naujovė – tai Supervisory Mode Execute Protection režimas, kuris turėtų padėti apsaugoti nuo tokių pažeidžiamumų, kaip „privilegijų padidinimas“. Tai turėtų vartotojo programoms įterpti savo kodo į daug aukštesnes privilegijas turinčius operacinės sistemos servisus, t.y. lįsti ten, kur joms nedera. Tam reikalui atmintis, kuri naudojama įprastoms programoms talpinti, gali būti markiruojama specialiai ženklais, kad būtų išvengti nepageidaujamų injekcijų.

Nereikėtų pamiršti ir apie naujus Ivy Bridge procesoriams skirtus mikroschemų rinkinius, kurių pagrindiniu ypatumu tapo „įgimtas“ USB 3.0 palaikymas (pastarosios teorinis duomenų perdavimo greitis padidėjo 10 kartų). Trečios kartos USB sąsajos palaikymas leis kiek atpiginti ir supaprastinti motinines plokštes, kadangi nuo šiol nebūtina naudoti trečių šalių kontrolerių.

Kaip smarkiai Ivy Bridge spartos atžvilgiu atitrūko nuo Sandy Bridge, turbūt yra pagrindinis klausimas, kuris jaudina daugelį vartotojų. Šiam aspektui įvertinti pasitelksime kolegų iš Xbitlabs apžvalgą. Testinį stendą galima surasti, pasinaudojus pateikta nuoroda, o mums svarbiausia gryni statistiniai skaičiai, kurie parodys, kas gi tai per paukštis – Intel Ivy Bridge.

Be jokios abejonės, Ivy Bridge – tai užtikrintas evoliucinis žingsnis pirmyn. Nors principinių skirtumų nuo Sandy Bridge atstovų, kalbant apie spartą, niekas ir nežadėjo, Intel inžinieriai sugebėjo suteikti 22 nm procesoriams maždaug 10 proc. pranašumą prieš 32 nm atstovus. Žinoma, tai pasiekiama ne tik mikroarchitektūriniais pokyčiais, tačiau ir taktinių dažnių padidinimu, tačiau tai nėra taip jau svarbu, kadangi trečios kartos Core modeliai kainuoja ne brangiau, nei Sandy Bridge linija, kurią Ivy Bridge ir pakeis.

Žinoma, pagrindinis akcentas, kaip galėjome matyti iš Ivy Bridge atnešamų naujovių – tai šių procesorių naudojimas mobiliose sistemose, kurioms greičiausiai ši trečia Core karta ir skirta. Tuo tarpu stacionarių kompiuterių savininkams naujų 22 nm procesorių nauda gana specifiška, nors net ir jie negalės naujoko atžvilgiu pasakyti kokių nors blogų pretenzijų.

Intel Sandy Bridge (kairėje) ir Ivy Bridge

Turbūt vienintelė kategorija žmonių, kurie gali būti nepatenkinti Ivy Bridge galimybėmis – tai spartinimo gerbėjai. Taktinio dažnio kėlimo potencialas, pasirodo, ne toks jau ir didelis, kaip buvo galima tikėtis iš 22 nm sprendimų (ir tą patvirtina eilė resursų, atlikusių apžvalgas).

Aišku, kaip bebūtų patrauklūs Ivy Bridge procesoriai, iš tikrųjų nauja architektūra pažadėta, pasirodžius 22 nm procesoriams, priklausantiems Haswell archiktetūrai, kurie pasirodys 2013 metais. Intel, pavyzdžiui, žada, jog Haswell procesorių energijos suvartojimo lygis ramybės būsenoje bus maždaug 20 kartų mažesnis, nei tai gali pasiūlyti jos dabartiniais sprendimai. Ši technologija bus palaikoma operacinėje sistemoje Windows 8 ir leis gauti el. paštą, o taip pat parsisiųsti atnaujinimus, kompiuteriui esant gilaus miego būsenoje.

2 komentarai (-ų)

  1. Karvė sako:

    Klausimas tik vienas – kada galime tikėtis Lietuvoje?

    • Konstantinas Pushalotas sako:

      Intel pažadėjo, kad praėjus kelioms savaitėms po anonso. Dar pasitikslinsime pas Lietuvos tiekėjus.


Kitos kategorijos naujienos