Login 2012: pranešimų santrauka tiems, kurie buvo Mėnulyje
2012-05-31 11:17Birželio 1 d. Vilniuje pasibaigė didžiausia Baltijos šalyse progreso konferencija „Login 2012“, sukvietusi visus, besidominčius naujausiomis skaitmeninio verslo galimybėmis, technologijomis ir interneto tendencijomis.
Kasmetinė konferencija įvyko jau šeštą kartą, pagrindinės konferencijos veiklos suskirstytos į 4-ias dalis: asmeninės technologijos, naujoji žiniasklaida, ateities miestai bei skaitmeninis verslas. Taigi apie tai, kas vyko ir apie buvo kalbėta, galite perskaityti žemiau pateiktuose sutrumpintuose pranešimuose.
AKQA vadovas pataria startup’ams kelti drąsius tikslus ir nebijoti naujovių
21-erių savo verslą pradėjęs Ajazas Ahmedas šiandien – didžiausios pasaulyje skaitmeninės agentūros AKQA vadovas. Pirmą kartą lankydamasis Lietuvoje, progreso konferencijoje LOGIN, A. Ahmedas pasidalijo septyniomis paslaptimis, kaip verslą reikėtų pritaikyti prie skaitmeninio pasaulio pokyčių ir nepasimesti.
„Visi pokyčiai šiandien ateina labai greitai, technologijos veržiasi į priekį ir verslas privalo prisitaikyti prie tokios dinamikos“, – sakė jis, savo patirtį sudėjęs kartu su bendražygiu Stefanu Olanderiu, „Nike“ skaitmeninio sporto padalinio viceprezidentu.
„Dinamiškame skaitmeniniame pasaulyje nesvarbu, kas tu esi ar koks geras tu buvai vakar. Tobulėti reikia nedelsiant, laukimas – žudo“, – sakė A. Ahmedas ketvirtadienį prasidėjusiame renginyje.
Anot jo, norintys prisitaikyti ir nepasimesti pokyčiuose, pirmiausia privalo jausti aistrą, galinčią atnešti naudą, technologijoms ir inovacijoms. „Pokyčiai neretai suvokiami kaip grėsmė. Tačiau verslininkui tai – oras“, – A. Ahmedas citavo verslininko Richardo Bransono mintį.
„Tiesiog imkitės inovacijų ir diekite jas, tada siekite geresnių rezultatų. Juk inovacijos iš esmės yra eksperimentavimas“, – drąsino AQKA vadovas. Jo nuomone, neretai pradedantieji paprasčiausiai daug kalba apie inovatyvius dalykus, kurių galėtų imtis, tačiau nesiryžta to daryti iš tiesų.
Startuoliams jis linkėjo megzti prasmingus ryšius, nes tai – geriausia reklama, ir nepamiršti, kad pradedančio kelias negali būti itin patogus. „Patogus gyvenimas verslininkui yra greitkelis į vidutinybes. Būkite drąsūs ir niekada neatsiprašinėkite už tai, ką darote“, – sakė jis.
Vis dėlto A. Ahmedo nuomone, netgi itin sparčiai vystantis technologijoms, nedera pamiršti žmogiškosios prigimties. „Didžiuokitės, jei savo pastangomis galite paversti žmonių gyvenimą lengvesnį, turtingesnį ir linksmesnį“, – šypsojosi AQKA vadovas.
Vienas svarbiausių patarimų, kuriuos A. Ahmedas davė pradedantiesiems verslininkams, tai išsikelti tikslus, didesnius nei jie patys. „Sukurkite kažką tokio, kas pergyventų jus, kas taptų bendruomenės dalimi“, – linkėjo verslininkas.
Autorius: Dina Sergijenko | Šaltinis: Ekonomika.lt
Wikipedia“ įkūrėjas: teisė į informaciją yra fundamentali žmonių teisė
„Įsivaizduokite, kad kiekvienas žmogus, visame pasaulyje turi priėjimą prie visos informacijos“, – tai idėja, pagimdžiusi „Wikipedia“, teigia jos bendraautorius Jimmy Wales. Prieš penkiolika metų prasidėjęs projektas šiandien yra vienas lankomiausių tinklalapių Internete, kurį per mėnesį aplanko 460 mln. varototojų – tai yra gerokai daugiau, nei žymiausius pasaulio naujienų tinklalapius kartu sudėjus.
Nepaisant savo didelio populiarumo, vos apie 10 procentų žmonių, kurie naudojasi „Wikipedia“, yra prisidėję prie atvirosios enciklopedijos papildymo. Pasak J. Wales, kompanija tikisi šią proporciją pakeisti ir įtraukti daugiau žmonių. „Mano tėvas, kuris domisi senoviniais automobiliais, nepildo „Wikipedia“, nes jam tai per sudėtinga. Mūsų tikslas pakeisti tai ir įtraukti dar daugiau žmonių“, teigė J. Wales.
Pasak jo, „standartinis“ „Wikipedia“ redaktorius yra dvidešimt šešerių metų amžiaus vyras. Iš viso net 87 procentai „Wikipedia“ redaktorių yra vyrai. Vis dėlto kompanijos įkūrėjas tikisi, kad tai taip pat pavyks pakeisti supaprastinant galimybę redaguoti didžiausią pasaulyje enciklopediją.
J. Wales teigimu, esminis „Wikipedia“ kūrėjų principas yra tai, jog „teisė į informaciją yra pamatinė žmogaus teisė ir jokia cenzūra čia yra negalima“. Dėl to „Wikipedia“ jau yra nukentėjusi, kai atsisakė savo turinį cenzūruoti Kinijoje, tačiau, pasak J. Wales, tai yra kaina, kurią jie yra pasiruošę mokėti. Kinija dėl tokios „Wikipedia“ pozicijos buvo uždraudusi prieigą prie enciklopedijos straipsnių trims metams.
Lietuvoje viešintis J. Wales taip pat papasakojo, kaip atsirado „Wikipedia“. Nors atrodo, kad tokiems genialiems žmonėms, kaip J. Wales, geros idėjos į galvą ateina iš karto ir nuolatos, šiuo atveju tai nebūtų visiškai tiesa.
Ironiškai ir savikritiškai pažvelgęs į savo verslo kelią, J. Wales papasakojo apie pirmąsias savo idėjas. „Pasiūliau restoranams savo meniu perkelti į Internetą ir taip priimti užsakymus. Taip nereikėtų eiti užsakinėti ir parsinešti maisto. Buvo 1996 metai, ir manęs pakalusė, kas tas Internetas“,- prisiminimais dalijosi J. Wales.
Vėliau buvo paieškos sistemos kūrimas, pavadinimu „trys beždžionės“, tačiau tai lauktos sėkmės neatnešė. „Galbūt kaltas pavadinimas“, – svarstė svečias.
Geliausiai buvo priartėta prie enciklopedijos idėjos, tačiau pirminė versija buvo ekspertų pildoma enciklopedija, kur rašytų atitinkamą išsilavinimą ir žinias turintys autoriai.
„Už pirmus dvylika straipsnių sumokėjau 250 tūkst. dolerių. Laikau juos prie lovos ir kas vakarą skaitau. Tikiu, kad ši investicija dar atsipirks“, – juokavo J. Wales.
Ir tik po to buvo nuspręsta, ką J. Wales iš pradžių pavadino „buka idėja“: visi gali pildyti enciklopediją, viskas paprasta, viskas atvira ir jokios reklamos. Būtent taip ir gimė „Wikipedia“.
Šaltinis: Alfa.lt
Rytojaus internautas: neįsimenantis, norintis visko ir bijantis vienatvės
„Ką šiandien daro vartotojas internete? Jis naršo. Keliauja puslapiais žemyn iki pat pabaigos, tada išsirenka kitą puslapį ir daro tą patį. Jam dar lengviau tą daryti, kai yra nuotraukos. Pačios naujienos buvimas yra gerokai svarbesnis už jos turinį. Ką daro vartotojas, kai puslapis baigiasi? Jis spaudžia „refresh“ mygtuką“, – progreso konferencijoje LOGIN pasakojo interneto reklamos tinklo „AdNet“ vykdomasis direktorius Linas Šiautkulis.
Internetas ir išmanieji prietaisai, socialiniai tinklai bei greitai kintančios technologijos, nuolatinė dinamika tinkle daro didelę įtaką internautams ir neišvengiamai keičia jų įpročius. „Pavyzdžiui, nustojome kaupti, įsiminti. Netgi „Skype“ istorija tapo istorija. Prietaisai, esantys aplink, mus moko neįsiminti, – aiškino jis. – Galų gale, kam įsiminti, jeigu „Google“ žino geriau?“
Dar vienas pokytis – nuolat redaguojama komunikacija. Kitaip tariant, gyvai kalbėti ir bendrauti žmonėms vis sunkiau, mat jie negali kontroliuoti ir ištaisyti to, ką sako. Be to, nuolat galvojama apie reputaciją internete: nebespaudžiamas „like“ mygtukas ties bet kuo, kopijuojamos protingos žymių žmonių mintys ir jomis dalijamasi socialiniuose tinkluose. Neretai pasitikrinama, kiek vertas asmeninis „Facebook“ profilis.
Taigi, vertindamas visas tendencijas, L. Šiautkulis atskleidė šešias rytojaus internauto savybes:
1. Internautas bus „gyvas“ tol, kol bus ką spausti. Kol jis ras naujienų, tol jis nepaliks puslapio.
2. Mediją „siurbs“ žaibiškai ir norės visko: visų nuotraukų, visų vaizdo įrašų, viso turinio.
3. Neturės atminties, nes jos nereikia – viską žino internetas.
4. Mieliau bendraus tekstu nei gyvai.
5. Gyvenimas „tinkle“ bus pagrindinis gyvenimas.
6. Bijos būti vienišas.
7. Taps sociorobotu: savo simpatijas reikš mygtukų paspaudimais, nes žinos, kad tai kitam, ar jam pačiam, reikš emocijas.
Ar verta sutikti su šia nuomone, spręskime kiekvienas asmeniškai.
Autorius: Dina Sergijenko | Šaltinis: Ekonomika.lt
Internetas buvo vakar. Ateitis yra tinklas?
„Internetas jau buvo vakar. Tačiau kas laukia rytoj?“ – klausimas, kurį jau šiandien mėgina atsakyti ne vienas IT specialistas. Įžvalgą į šią perspektyvą „Login“ konferencijos metu siūlo ir Tomas Okmanas, UAB „Penki kontinentai“ Tinklo operacijų centro vadovas.
Pasak jo, kompanija „Apple“ yra informacinių technologijų verslo ikona, nes kažkada sugebėjo „viską sujungti į vieną“ ir šiandien tai yra atsakymas, kuriuo keliu vystosi ši verslo sritis.
„Internetas prasidėjo nuo „dial-up“ ryšio. Šiandien jau turime vartotojų, kurie naudojasi vieno gigabito interneto sparta, todėl greitis jau nieko nebestebina. Pridėtinė vertė yra tinklas“, – teigė T. Okmanas.
Anot jo, šiandien tinklo savybės nėra iki galo išnaudojamos. Jis prilygino dabar esamą situaciją su „Ferrari“ vairavimu šešiasdešimt kilometrų per valandą greičiu. Vis dėlto, pasak pranešėjo, ši situacija keičiasi ir ateityje tinklo pritaikymo ir panaudojimo galimybės sparčiai augs.
„E. valdžia, e. poliklinika, e. rinkimai“, – tai galimybės, kurias mums siūlo tinklo galimybės. – Visa tai galima įgyvendinti, panaudojus IPTV.“
„Multiintegrated personal devices“ sistema leidžia sujungti visus namų įrenginius į visumą ir juos valdyti: kalbama ne tik apie šaldytuvus ar orkaites, bet ir galimybę mygtuko paspaudimais reguliuoti užuolaidas, apšvietimą ar namų kondicionavimą.
Negana to, IPTV galimybės taip pat leistų pakeisti tradicinį požiūrį į televiziją. Pavyzdžiui, stebėti „Formulės“ varžybas įsitaisius patogiame fotelyje, tačiau vaizdą matyti ir iš lenktynininko ar mechaniko perspektyvos.
Šaltinis: Alfa.lt
IQ Forumas: Ar laikas Lietuvoje apmokestinti interneto turinį?
„Kiek ateityje kainuos šiandien nemokamas turinys ir kas turi už jį mokėti?“ – klausimas, kurio atsakymas gali iš principo pakeisti interneto ir žiniasklaidos veidą. „IQ forumo“ dalyviai konferencijoje „Login“ mėgino atsakyti, kas Lietuvoje turi sumokėti už internetu pateikiamą turinį.
„Įgudę vartotojai yra pripratę gauti turinį nemokamai. Nusistovėjusi tendencija yra, kad naujienų portalų turinys yra nemokamas, o pajamas naujienų portalai gauna iš reklamos, – teigė Saulius Garbaravičius, „SC Baltic“ valdybos pirmininkas.
Pasak jo, buvo padaryta istorinė klaida, kad laikraščiai atidavė savo turinį internetui nemokamai, todėl šiandien ir yra problema.
„Keistai skamba klausimas, „kas turi sumokėti už nemokamą turinį“. Jei jis yra nemokamas, už jį mokėti nereikia, jei jis mokamas, kažkas ir sumoka. Rimtesnis klausimas, ar mes galime pasitikėti tokiu turiniu, už kurį kažkas sumokėjo“, – teigė Nerijus Jasinavičius, commonsence.lt tinklaraštininkas.
Pasak jo, vartotojai turi sau atsakyti, „kas turi sumokėti už tą turinį, kuris iš tikrųjų yra mokamas“.
Portalo lrytas.lt redaktorius Liudas Dapkus, teigdamas, kad Lietuvai dar toli iki normalios visuomenės, kuri būtų įpratusi susimokėti, teigė, kad dabartinė situacija verčia persiorientuoti nuo kokybės prie kiekybės.
Vis dėlto apmokestintas turinys gali turėti neigiamą įtaką vartotojui. Ar apskritai įmanoma apmokestinti turinį Lietuvoje? Pasak diskusijos moderatoriaus, pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad turinio apmokestinimas gali būti labai skausmingas.
„Time“ prarado apie devyniasdešimt procentų lankytojų srauto“, – teigė moderatorius.
Pinigais ar asmenine informacija
„Klausimas yra, ar Lietuvos žiniasklaidos priemonės yra pasiruošusios keisti savo mąstymą ir kitaip pardavinėti savo turinį“, – teigė N. Jasinavičius.
„Galbūt tas geras turinys turi kažką kainuoti. Kai aš gaunu gerą informaciją nemokamai, man visuomet kyla įtarimas. Kas čia toks geras, kad dalija nemokamai.“
Pasaulinės žiniasklaidos atstovai vieningai sutaria, kad turinys turi tapti mokamas. Pripažinkime, kad Lietuva visur atsilieka“, – apie labai tylias mintis mūsų šalyje apmokestinti turinį teigė S. Garbaravičius.
„Tikrai žinau, kad žiniasklaida judės turinio apmokestinimo link. Tik nežinau, kaip būtų galima apmokestinti internetą Lietuvoje. Turi vykti technologinė revoliucija. Faktas tas, kad turinys taps mokamas“, – teigė S. Garbaravičius.
„Kaip manote, kas naudojatės „Facebook“ nemokamai? Už „Facebook“ mes susimokame savo duomenimis ir tinklalapis, kainuojantis daugiau nei visa Afrika, kartais žino apie mus daugiau nei mes patys, – teigė N. Jasinavičius. – Tas pats galioja ir „Google“ ar torrent svetainėms. Tas, kas sumokėjo, turi kažkokį interesą, o turinio tiekėjo interesas yra uždirbti pinigus.“
Priversti neįmanoma?
„Pirmiausia priversti vartotojų susimokėti nėra įmanoma. Turi būti noras susimokėti. Mes mokame už kabelinę televiziją tiekėjui, o tiekėjas moka transliuotojui. Už internetą mes mokame taip pat tiekėjui, tačiau nesu girdėjęs, kad tiekėjai atsiskaitinėtų su tinklalapiais. Vis dėlto šis sprendimas turi nemažai trūkumų, nes nėra įmanoma priversti visų mokėti visiems.
Turinio apmokėjimo ateitis yra truputį kitokia. Tradicinis kompiuteris negali būti apmokestintas, tačiau planšečių pavyzdys rodo, kad yra technologinių būdų vartotojui susimokėti už turinį“, – apmokestinimo galimybes svarstė S. Garbaravičius.
Su tuo nesutiko tinklaraštininkas N. Jasinavičius: „Vartotojai turi įprasti mokėti už turinio vartojimą. Kuo daugiau vartoji, tuo daugiau moki. Čekijos pavyzdys, kai pagrindiniai laikraščiai ar portalai sutarė įvesti vieną bendrą mokestį, rodo, kad vartotojus galima priversti mokėti. Vien ant vartotojų sąmoningumo išvažiuoti Lietuvoje nepavyks.“
„Vakar nemokėjau, šiandien reikia mokėti. Aišku, kyla labai elementarus pasipiktinimas, – apie galimą vartotojų reakciją kalbėjo N. Jasinavičius. – Tačiau iš principo taisyklės keičiasi ir ateityje gali tekti prisitaikyti.“
Šaltinis: Alfa.lt
Pixelmator kūrėjas S. Dailidė: mes žinome, kaip apversti viską aukštyn kojom
Didžiojoje „LOGIN 2012“ konferencijos auditorijoje „Wikipedia“ steigėjas Jimmy Walesas dar nebuvo užbaigęs savo pranešimo apie laisvosios interneto enciklopedijos kultūrinį fenomeną, o 500 vietų salė, skirta susitikimui su Sauliumi Dailide, vienu iš pasaulinės sėkmės susilaukusios grafikos redagavimo programos „Pixelmator“ kūrėjų, jau buvo pilnutėlė.
Pranešimas – neilgas, konkretus, be tuščių neva išmoningų frazių, kuriomis kai kurie kalbėtojai bando pelnyti publikos dėmesį aiškindami, ką reikia ar ko nereikia daryti siekiant sėkmės, tarsi patys žinotų tos sėkmės formulę. Ir tai suprantama: Sauliui nereikia daug kalbėti apie savo, brolio Aido ir kolegų iš „Pixelmator Team“ darbus, nes jie patys kalba už juos.
Milijonas dolerių per pirmąsias 20 prekybos „Pixelmator“ programa dienų, prestižinis „Apple Design Award“ apdovanojimas (2011 m.), geriausia „Mac“ kompiuteriams skirta programa (2011 m.), perkamiausia ne „Apple“ gamybos programa „Mac App Store“ parduotuvėje. Tokie dviejų vaikinų iš Lietuvos pasiekimai net ir gerai apie juos girdėjusiems vis dar atrodo nelengvai suprantami – tarsi nepatyrusių alpinistų atliktas sėkmingas Everesto viršūnės šturmas. Be deguonies kaukių.
Nors nebe pirmą kartą susitinkate su skaitmeninėmis technologijomis besidominčia visuomenės dalimi, esate gerai žinomas Lietuvos jaunimui, tačiau ir šįkart salė buvo sausakimša. Man susidarė įspūdis, kad žmones tarsi koks magnetas traukia jūsų sėkmė, jūsų asmeninis pavyzdys. Ar galvojote apie tokią tokią sėkmę prieš 5 metus, kaip pradėjote kurti „Pixelmator“?
Tai buvo mūsų vizija. Visa tai, ką darom šiuo metu, tebėra mūsų vizija, ir ji kol kas dar nepasiekta. Gal tik koks trečdalis kelio nueita. Mes turim planą, ką daryti, ir pagal jį einam į priekį.
Šiaip nemaniau, kad visa tai bus taip greitai, bet stengėmės, kad tokia sėkmė būtų kuo greičiau…
Tie, kurie užsiiminėja programų kūrimu, turbūt pritars, kad imtis naujos grafikos redagavimo programos, kurių ir taip jau apstu rinkoje, yra lygiai tas pats, kaip ir anksčiau populiarių duomenų „zipavimo“ įrankių. Iš pažiūros tai atrodo visiškai banali idėja. Tačiau jūs iššovėte, ir pataikėte tiesiai į taikinio vidurį. Juk iš principo, laikantis visų protingų rinkodaros dėsnių, strategijos skaičiavimų, konkurencijos vertinimų, to neturėjo būti.
Mums visi sakė, kad mes esam neprotingi, jog darom šį projektą. Po to, kai paskelbėm internete pirmąjį „Pixelmator“ sąsajos atvaizdą, internete pasipylė komentarai: oi, kaip jūs čia dabar, juk rinka tokia konkurencinga, taigi tiek daug programų… Tuo metu, kai leidom „Pixelmator“, vien tik „Mac’ams“ buvo siūloma gal dešimt grafikos redagavimo programų. Kiekvieną mes išnagrinėjom, apžiūrėjom stipriąsias puses, patikrinom, kaip veikia, kas gero padaryta. Bet visi mums sakė – ne, čia nieko nebus. Jūs būsite eilinis „kažkas“.
Bet iš tų dešimties jau „nužudėm“ septynias. Liko trys. Tad mums labai patiko ta mistika.
Kaip suprantu, pačioje pradžioje patyrėte didžiulį psichologinį spaudimą, bet jam nepasidavėte. Gal klausėtės kokio vidinio balso?
Mes labai norėjome padaryti programą, kurią naudotume patys. Tai vienintelė priežastis, kodėl mums viskas taip susiklostė. Galima pasakyti, klausėm širdies, darėm tai, kas patinka. Tada širdis ginčijosi su smegenimis. Širdis sakė – darykit taip, o smegenys – darykit, bet dėl pinigų.
O dabar turite ir pinigus, ir tai, kas malonu širdžiai. Gal ta sėkmės metafizika būtent tokia ir yra: stenkis negalvodamas apie pinigus, o visa kita bus pridėta?
Taip, būtent taip.
Prieš penkeris metus pristatėte pirmąją „Pixelmator“ versiją, o netrukus, vasarą, ruošiatės pateikti naujausiąją, kuri, pasak jūsų, bus „ypatingai gera“. Gal galėtumėte apie tuos ypatumus pakalbėti konkrečiau?
„Pixelmator“ programos atnaujinimų strategija skiriasi nuo kitų kompanijų. Išleisdamos, pavyzdžiui, 2.1 ar 2.3 pažymėtas versijas, jos tik atnaujina šį bei tą, ir viskas. Mes darome kitaip. Mūsų 2.1 – tai didelis atnaujinimas, net suteikiame jam kodinį pavadinimą, kurį paskelbiame viešai. Ir kiekviena tokia versija, 2.1 ar 2.2, yra ypatinga. Mes paimame vieną sritį ir ją padarome labai labai gerą. Toks bus ir būsimas atnaujinimas. Deja, išsamiau apie tai kalbėti negaliu.
Esate jauni, vis tobulinate vieną produktą, tačiau profesinės veiklos kelias prieš akis dar ilgas. Ar neatsibosta? Ką galvojate apie savo darbą tarkime, po 5 ar 10 metų?
Atsibosta, tačiau atsibosta kiek kitaip. Atsibosta eiti ta pačia linkme. Mes turim idėjų, kaip absoliučiai apversti viską aukštyn kojom ir eiti visiškai kitu keliu. Ir norime tai būtinai pabandyti. Taip, tai bus „Pixelmator“, bet iš tos patirties, kurią jau turim, pabandysim padaryti kai ką visiškai nauja ir netikėta. Kai ką nenormalaus pagal įprastinius standartus. Bandysime vėl „perkrauti“ savo smegenis.
Mes iki šiol viską darėm orientuodamiesi į technologijas, o dabar viską darysime orientuodamiesi į žmogų. Kad jam naudotis būtų kuo paprasčiau. Mums profesionalai neįdomūs. Bet net neabejoju, kad ateityje net ir profesionalai naudos „Pixelmator“. Jau ir dabar naudoja, beje: „Pixar“, pavyzdžiui, yra prisipirkęs „Pixelmator“ ir dirba su ja. Kuo mes ją padarysime paprastesnę, tuo daugiau žmonių ją naudos.
Ar galima tikėtis, kad „Pixelmator“ ateityje atsiras ir kitose platformose, pavyzdžiui, „Windows“ ar „Android“?
Taip, tai įmanoma. Bet mūsų „Pixelmator“ nėra toks papratas. Ten darbo įdėta daug, technologijos yra nušlifuotos, bet… viskas įmanoma.
Ar jūsų neapvaginėja pirataujantys „Pixelmator“ gerbėjai?
Taip, susiduriame su piratavimu, bet mes į jį nekreipiame dėmesio. Žmonės, kurie piratauja, nepasikeis, jie tai darė ir darys. Yra tik vienas būdas kovoti su piratavimu: padaryti tą produktą tokį, kurį teisėtai gauti smagiau nei pirataujant. Tai vienintelis būdas. Gali dėti kokias tik nori apsaugas, bet tai nepadės.
Kalbėdamas jaunimui buvote gyvas pavyzdys, kaip reikia siekti savo svajonės. Gal norėtumėte jiems ką nors pridurti, ko nepasakėte žodžiais?
Tai paprasta pasakyti, bet manim niekas nepatikės… Tiesiog reikia daryti tai, kas patinka. Bet daryti gerai. Manim niekas netiki, aišku. Bet tai vienintelis būdas pasiekti kažko svarbaus. Reikia aukoti visas savo pastangas, visas iki galo.
Ir jūs dirbate taip, kaip ir sakot?
Taip, tikrai taip.
Šaltinis: Balsas.lt
CardCloud įkūrėjas Valdez Olmos: Kaip sėkmingai pradėti verslą?
„Kas yra sėkmė?“ – tokį klausimą pirmiausia turi užduoti sau norintys pradėti verslą, sakė „CardCloud“ įkūrėjas Renato Valdez Olmosas penktadienį, progreso konferencijoje LOGIN. Jis prisipažino, kad jam pačiam sėkmė yra laisvė daryti tai, ką nori. Dalindamas patarimus startuoliams, R. V. Olmosas tvirtino, kad pirmiausia reikia mėgti tai, ko imatės.
„Spartuolio kelias labai sunkus, todėl jei nemėgsite to, ką darote, tiesiog pasiduosite“, – aiškino specialistas, LOGIN organizatorių pavadintas „užkietėjusiu naujų verslų kūrėju“.
Pradedantysis verslininkas turėtų pažinoti rinką, į kurią eina, nes nuo rinkos ir nuo produkto tinkamumo jai priklauso sėkmė.
Dar vienas sėkmės garantas – komanda, kurios indėlis siekiant sėkmingos verslo pradžios yra labai svarbus.
Kiekvienoje komandoje turėtų būti produkto kūrėjas, dizaineris, kuris paverstų produktą patraukliu ir rinkodaros specialistas, padėsiantis produktui užkariauti rinkas.
„Nusistatykite savo stiprybes ir silpnybes. Ir samdykite žmones, kurie yra geresni nei jūs“ – pasiūlė pradedantiesiems R. V. Olmosas, atskleidęs, kad vadovaudamasis tokiu principu savo kompanijai samdė dizainerį.
Be to, pradedantysis verslininkas turėtų žinoti, kada geriau patylėti. „Pavyzdžiui, jeigu turite puikų produktą, tačiau nesate pats geriausias kalbėtojas – leiskite tą daryti geresniems už save“, – siūlė specialistas. Jis pabrėžė, kad pradedantieji turėtų suprasti, jog draugai ne visada yra pats geriausias pasirinkimas, o radus talentus juos reikia burti aplink.
„Namų darbai – būtina sąlyga sėkmingam verslui. Kiekvienas startuolis turėtų ieškoti ryšių, žmonių, idėjų, gilinti žinias“, – teigė specialistas.
Tai ypač svarbu derantis su investuotojais, kuriems, be kita ko, reikėtų taikyti ir savotišką spaudimą: skambinti, priminti apie save, klausinėti, ką jie mano apie jūsų idėją, tartis su jais.
„Be to, kalbėkitės ir su kitais verslininkais, stebėkite, kokių priemonių jie imasi siekdami įgyvendinti savo idėjas“, – patarė „CardCloud“ vadovas.
„Jūsų idėjos nieko nevertos, jeigu nežinote, kaip jas įgyvendinti ir pateikti. Jos tampa vienomis iš to daugelio, kurios sklando ore ir mūsų galvose“, – tvirtino R. V. Olmosas.
Šaltinis: Ekonomika.lt
Kitąmet į LOGIN 2013 atvyks vienas iš Apple įkūrėjų Steve Wozniak
Šiais metais sukvietusi tokias interneto žvaigždes kaip „Wikipedia“ įkūrėją Jimmy Wales, kurį pristatė konferencijos draugė „Omnitel“, „Yahoo!“, „Skype“, „SoundCloud“ atstovus, LOGIN kitais metais žada dar įspūdingesnę programą, sakoma rengėjų pranešime. Patvirtinta, kad 2013 m. konferencijoje apsilankys vienas iš „Apple“ įkūrėjų Steve Wozniak.
„Šiais metais LOGIN keitė savo veidą – iš technologijų, interneto tendencijas nušviečiančio renginio tapome daug universalesne konferencija, apimančia viską, kas susiję su progresu, – sakė LOGIN vadovas Arnoldas Rogoznyj. – Nusprendėme neapsiriboti siaura technologijų sritimi, nes internetas jau seniai „išlipo“ iš kompiuterių ir tapo neatsiejama kiekvieno mūsų kasdienio gyvenimo dalimi“. Pranešimus dvi konferencijos dienas skaitė daugiau nei 70 pranešėjų iš Lietuvos bei 12-os užsienio šalių, vyko kūrybinės dirbtuvės IT specialistams bei progreso entuziastams.
Šiandien vyksiančiame LOGIN baigiamajame vakare menų fabrike „Loftas“ bus apdovanoti ir Lietuvos interneto geriausieji. 2012 metų Lietuvos interneto apdovanojimų nugalėtojų rinkimas vyko dviem etapais: pirmojo etapo metu nominantus siūlyti ir už juos balsuoti galėjo visi interneto vartotojai, o daugiausia jų simpatijų pelnę projektai, judėjimai bei žmonės buvo vertinami LOGIN komisijos antrojo etapo metu.
Šaltinis: Balsas.lt
Įteikti LOGIN 2012 interneto apdovanojimai
Birželio 1 d., baigiamojo progreso konferencijos LOGIN renginio metu, menų fabrike „Loftas“ paskelbti 2012 m. Lietuvos interneto apdovanojimų nugalėtojai.
Geriausiais juos išrinko interneto vartotojai bei vertinimo komisija, sudaryta iš konferencijos organizatorių ir praėjusių metu interneto apdovanojimų nugalėtojų. Prieš prasidedant britų grupės „Discopolis“ koncertui, geriausiesiems įteikti specialios LOGIN statulėlės bei rėmėjų prizai.
„Šiais metais balsavimo rezultatai atspindi objektyvią situaciją Lietuvos internete – juk savo nuomonę pareikšti galėjo visi interneto bendruomenės nariai ir jų balsai reiškė tikrai daug galutiniam rezultatui, – sako LOGIN vadovas ir apdovanojimų komisijos narys Arnoldas Rogoznyj. – Sveikiname nugalėtojus ir linkime jiems toliau būti tais progreso vedliais, kurie iš mažos šalies žemėlapyje Lietuvą pavers reikšmingą balsą technologijų srityje visame pasaulyje turinčia tauta.“
Iš viso šiais metais interneto apdovanojimams buvo registruota daugiau nei 1,5 tūkst. interneto projektų. Aršiausia kova vyko geriausio tinklaraščio ir geriausio socialinio tinklapio „Facebook” kategorijose.
· Geriausiu socialinio tinklo „Facebook“ puslapiu išrinktas Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių įspūdžiams skirtas puslapis www.facebook.com/TVkeliones;
· Geriausiu tinklaraščiu paskelbtas Mykolo Klecko asmeninis tinklaraštis „Buržujaus rašinėliai“;
· Geriausiu el. komercijos projektu tapo Draudimas.lt;
· Geriausio .LT domeno tinklalapio vardą pelnė Tevu-darzelis.lt (kategoriją pristatė domreg.lt – lt.domeno administratorius, įkurtas Kauno technologijos universitete);
· Geriausio įmonės tinklalapio apdovanojimą gavo kelionių portalas Makalius.lt;
· Geriausio interneto tinklalapio dizaino apdovanojimas atiteko svetainės Labadiena.eu kūrėjams;
· Geriausio socialinio projekto internete apdovanojimas – „Vilnius Temperature“ kūrėjams;
· Geriausios nuotaikos projektu internete pripažintas mineralinio vandens „Vytautas“ virusinis reklaminis klipas;
· Geriausiu edukaciniu projektu internete – „Lietuva senose fotografijose“;
· Geriausiu forumu tapo Uždarbis.lt;
· Geriausia nekomercine organizacija internete – Hubvilnius.lt;
· Geriausios mobiliosios programėlės kategorijoje, kurią pristatė bendrovė „Omnitel“, aukščiausią apdovanojimą pelnė „Coffee Inn“ programėlė;
· Geriausiu portfolio pripažintas „Gaumina Design“;
· Geriausiu sporto projektu internete – Krepsinis.net;
· Naujienų portalo Delfi.lt pristatytoje geriausio žiniasklaidos projekto internete kategorijoje nugalėjo Bznstart.lt.
· Geriausia socialinių tinklų aplikacija tapo „Kalnapilio iššūkis“;
· Geriausiu internetiniu žaidimu pripažintas kino teatro „Pasaka“ žaidimas „Dot the Movie“;
· Geriausia web aplikacija – Mailerlite.lt;
· Geriausia mobiliąja svetaine – m.skelbiu.lt;
· Geriausia lietuviška tinklalaide – „Neringa FM“ svetainė Mixcloud.com/neringafm;
· Geriausiu startu tapo Knygos.lt;
· Metų eksporto apdovanojimas atiteko bendrovei „Eskimi“;
· Metų žmogaus internete titulas atiteko Vilniaus merui Artūrui Zuokui.
Šiais metais pirmą kartą balsavimas už geriausius metų interneto projektus, judėjimus bei žmones vyko dviem etapais: iš pradžių nominantus siūlyti bei už juos balsuoti galėjo visi Lietuvos interneto vartotojai, o po to vyko uždaras balsavimas, kurio metu daugiausia internautų simpatijų sulaukusius dalyvius atskirai vertino komisija. Į antrąjį etapą pateko po 20 daugiausiai balsų surinkusių 25-ių populiariausių kategorijų nominantai. Antrojo etapo metu nugalėtojus rinko 2011 m. interneto apdovanojimų laimėtojai ir konferencijos organizatoriai. Vertindama darbus komisija atsižvelgė į idėjų novatoriškumą bei originalumą, efektyvų pritaikymą, funkcionalumą, pasiektus rezultatus, vizualinį pateikimą ir progreso skatinimą.
Pretendentus į šių metų Lietuvos interneto apdovanojimų statulėles vertino pernykščių interneto apdovanojimų nugalėtojai: režisierius Tadas Vidmantas, vienas pirmųjų tinklaraštininkų Lietuvoje Juozas Šalna, interaktyvios reklamos agentūros „Impartner“ direktorius Martynas Keleras, UAB „Mediapark“ vadovas Povilas Redko, laikraščio „15 min“ ir portalo 15min.lt vadovas Tomas Balžekas, vienas iš nuotraukų redagavimo programos „Pixelmator“ kūrėjų Aidas Dailidė.
Prie vertinimo taip pat prisidėjo grupinio apsipirkimo portalo Beta.lt kūrėja Alvydė Palaimaitė, žurnalistė bei kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, UAB „Tipro“, valdančios tokius interneto projektus kaip One.lt ir Demotyvacija.lt, vadovė Dovilė Ramoškaitė, vienas iš akcijos „Darom 2010“ organizatorių Ignas Brazauskas, svetainės Manodrabuziai.lt kūrėjas Justas Janauskas, UAB „Maxima LT“ rinkodaros vadovas Saulius Jonaitis, fotografas, projekto „Krepšinio širdis“ autorius Tomas Tumalovičius bei vienas iš UAB „Indigo Kids“ savininkų, dizaineris Zbigniev Gecis.
Šaltinis: Alfa.lt
