Jupiteris prieš jautį, arba Kam draudžiama klonuoti Android?


Genys yra margas, tačiau pasaulis – dar margesnis. Ir informacinių technologijų sritis šiuo atveju – ne išimtis. Kaip ir „paprastų“ žmonių pasaulyje, taip ir čia – viskam suteikiami žmogiški bruožai, čia taip pat viskas vyksta tarsi teatro scenoje. Pavyzdžiui, mes dažnai tam tikrų kompanijų veiksmuose atpažįstame tam tikrus žmogiškuosius norus, emocijas, įpročius, temperamento bruožus. Ir mobilios elektronikos industrija bei jos žaidėjai – ne išimtis.

Tarsi puikiai surežisuotame spektaklyje, čia matome „geriečius ir blogiečius“, kurie nematomos scenaristo lazdelės vedini su didžiausiu užsidegimu bando įgyvendinti jiems priskirtus vaidmenis. Turime nemažai neigiamų herojų: puikios išvaizdos Apple, kuri mojuoja prieš visą pasaulį užpatentuotu stačiakampiu su suapvalintais kampais, poną Microsoft, kuris „filosofinio – patentinio akmens“ dėka iš svetimų produktų uždirba daugiau, nei iš savų. Aišku, viskam turi priešintis teigiami veikėjai: tai ir Samsung, kuris herojiškai kaunasi su monopolija už teisingą konkurencinę aplinką, taip pat viską galintį surasti Google, kuris kiekvieną savo žingsnį matuoja savo etaloniniu posakiu „Nepakenk!”

Žinoma, galima rasti ir daugiau tokių pavyzdžių, tačiau apskritai tokios analogijos – tai tik vaizduotės žaidimas. Tačiau turime faktą vieną ir neginčijamą: „mobilaus“ spektaklio herojų interesai atsiremia į pinigus, ir kitaip juk negali būti, kadangi tai verslas, kuris (kad ir kaip bežiūrėtume) baigiasi spindinčia moneta. Ir netgi tie patys „teigiami“ veikėjai turi savo nuodėmių, kurios afišuojamos daug rečiau, kad nebūtų sugadinti teigiami charakteriai.

Tačiau kažkada spektaklis baigiasi, o mes grįžtame į realybę, o staiga paaiškėjęs melas sukelia kartais labai daug diskomforto. Kaip pavyzdžiu galime pasinaudoti naujiena apie tai, kaip taivaniečių kompanija Acer tiesiog paskutinę minutę atidėjo išmaniojo telefono A800 CloudMobile anonsą. Rodos, kas čia ypatinga: visiems kartais kyla nesklandumų. Tačiau vėliau paaiškėjo faktas: anonsą atidėti privertė „teigiamas herojus“ – kompanija Google. Ir čia visai logiškai kyla klausimas: kodėl laisvų technologijų ir sąžiningos konkurencijos šauklys nusprendė taip pasielgti (juk tai kvepia elementaria konkurencijos smaugimu)?

Pirmiausia žvelgiame į išmanųjį telefoną: lyg ir niekuo neypatingas: didelių kainų segmentui skirtas mobilus įrenginys, kuris kainuoja apie 500 JAV dolerių, o tiksline rinka turėjo būti Kinija. Tiesa, pakapsčius giliau, matyti, jog kiek neįprasta yra jos programinė dalis bei tam tikri partnerystės ryšiai: operacinė sistema – tai Aliyun OS (garsiai skelbiama, kad ji – „laisva ir nepriklausoma“), o jos pasirinkimą lėmė kinų internetinės prekybos milžinas Alibaba Group, kuriai ir buvo skirtas šis išmanusis telefonas.

Alibaba įkūrėjas Ma Jun taip nusiminė dėl Google įsikišimo, jog užsiundė visą Vakarų žiniasklaidą

Kalbama, jog iškilmingam debiutui buvo paruošta viskas: pranešimai spaudai, skrajutės, reklaminiai klipai. Netgi jau buvo ruošiamas kitas išmanusis telefonas… Tačiau amerikiečių Google ant visko uždėjo riebų kryžių ir pagrasino: jei Acer neatsisakys bendro su Alibaba projekto, bendradarbiavimas su taivaniečiais dėl Android plėtros ir jo palaikymo bus nutrauktas.

Atsižvelgiant į tai, jog Android dabar užima daugiau nei pusę mobilių operacinių sistemų pasaulinės rinkos, o apie Aliyun, išskyrus kinus, praktiškai niekas ir negirdėjo, atsakymas buvo nuspėjamas. Antra vertus, pati Acer nė žodeliu neužsiminė apie savo išmaniojo telefono A800 debiuto nutraukimo priežastis. Triukšmą pakėlė Alibaba, kuri operatyviai pateikė karštą naujieną žiniasklaidai, kartu dar teisingai viską „suprieskoniavusi“. Google elgesys buvo pavadintas, švelniai tariant, neteisingu, o technologijų pasaulyje prasidėjo naujas skandalas. Aišku, kyla logiškas klausimas: kas, po galais, per produktas yra ta Aliyun, kuri privertė, rodės, visuomet ramią Google imtis kraštutinių priemonių savo partnerių atžvilgiu? Ir kas ta Alibaba (kuri labiau primena animacinį filmuką su keturiasdešimčia plėšikų, nei kompaniją), kuriai prireikė savo išmaniojo telefono su nuosava operacinę sistema Aliyun OS?

Trumpai apie Alibaba. Tai yra kompanijų grupė, kuri Kinijoje valdo stambiausias virtualias komercines platformas (vaizdžiai tariant, tai kinų Amazon ir eBay), turi savo  elektroninių mokėjimų sistemas (panašiai kaip PayPal), paieškos tarnybą bei debesų platformą. Tai ta pati Alibaba Group, kurią praėjusiais metais amerikiečiams atitinkamos žiniasklaidos priemonės piešė kaip baubą, kuris nori praryti Yahoo! Apie šios grupės veiklos mastus galima įsivaizduoti, remiantis neseniai ištiražuotu faktu: 2012 m. Alibaba Group valdoma komercinė platforma Taobao Marketplace vien savo vartotojiškų produktų pardavimų mastais, analitikų teigimu, aplenks Amazon ir eBay kartu paėmus.

Android jau tapo dominuojančia mobilia programine platforma. Dabar belieka panaikinti fragmentaciją

Ar verta stebėtis, kad jei jau Amazon galvoja apie savo išmanųjį telefoną, tai ir Alibaba panorėjo turi savąjį? Aparatinę dalį paliko savo partneriams, tuo tarpu operacinės sistemos kūrimu užsiėmė patys. Remiantis oficialia legenda, Aliyun kūrimas užtruko trejus metus, o prie jos darbavosi apie pusantro tūkstančio programuotojų. Aišku, buvo pradėta ne nuo tuščio lapo: Aliyun pagrindą sudaro viena iš naujausių Linux branduolio versijų, kartu yra ir Android būdingų bruožų. Teigiama, jog programinė platforma savo vidumi tokia nauja, jog nei Linux‘u, nei Android‘u jos vadinti negalima.

Reikia sutikti, jog Aliyun išsaugojo dalinį suderinamumą su savo pirmtakais, joje gali veikti dauguma Android aplikacijų, tačiau šį momentą kūrėjai laiko tik maloniu priedu. Aliyun sugalvota kaip savarankiška operacinė sistema, kuri akcentuoja veiklą „debesyse“ (panašiai kaip Google Chrome OS). Ir autoriai ketina savo produktą padaryti tokiu pačiu populiariu, kaip ir Android – bent jau Kinijos Liaudies Respublikos ribose.

Nuo 2011 metų, kaip rinkoje debiutavo Aliyun OS, buvo parduota daugiau nei vienas milijonas vietos gamintojų sukurtų išmaniųjų telefonų su šia programine platforma, o iki šių metų Alibaba ketina savo partnerių sąrašą praplėsti dar labiau. Tačiau štai kur problema: nė vienas iš kinų mobilių įrenginių su Aliyun OS gamintojų savo autoritetu nė iš tolo neprilygsta kompanijai Acer. Jei tik išmanųjį telefoną su Aliyun išleistų būtent taivaniečių kompanija, Alibaba produktas vartotojų akyse iš karto pakiltų į žymiai aukštesnį lygį. Deja, viską matanti Google šią idėją „išbrokavo“.

Kompanija Google žvelgia į Aliyun kaip į Android kloną, kuris su šia operacine sistema vis tik yra nesuderinamas. Tačiau kur gi slypi problema (juk klonų, ypač Kinijoje su jos Baidu Yi, OPhone ir t.t., yra apstu)? Kodėl paieškos gigantas nesimuša su Amazon ir dešimtimis kitų gamintojų, kurie iš Android daro tai, ką  nori (jie naudojasi sistema be Google licencijos, ir tai nėra draudžiama, tačiau netenka dalies galimybių, pavyzdžiui, prieigos prie Google Play ir t.t.)? Deja, priežastis yra. Kompanija Acer – konsorciumo Open Handset Alliance, kuriam vadovauja Google, narė. O šios organizacijos nariai įsipareigoja neišleisti įrenginių su Android versijomis, kurios yra nesuderinamos su pagrindine, oficialia, „google‘iškaja“ versija.

Android plėtros padaliniui vadovaujantis Andy Rubin autoritetų tarp konkurentų neturi

Iš vienos pusės, tokios sąlygos gali atrodyti kaip laisvės apribojimas (juk Android, didžiąja dalimi – tai laisva programinė įranga, plėtojama pasinaudojant licencija, kuri išsprendžia beveik viską), iš kitos pusės – tai gali reikšti rūpestį platformos ateitimi (jei gamintojai pradės gamintoji telefonus su įvairiausiais Android variantais, vėl prasidės fragmentacijos procesas, kurio intensyviai bandoma išvengti).

Iš esmės, Google tiesiog priminė kompanijai Acer apie jos pareigas. Tiesa, skandalo metu paaiškėjo labai nemaloni detalė apie pačią kinų korporaciją Alibaba. Pasirodė, jog Aliyun aplikacijų parduotuvėje yra šimtai programų, be leidimo „pasiskolintų“ iš Google Play (oficialios Android aplikacijų parduotuvės). Ten ir piratinės žaisliukų kopijos (tokių kaip Angry Birds), eilė visai rimtų paketų, yra netgi pačios Google programa. Žinant šį faktą, sunku nesutikti su Google mobilių sprendimų padalinio vadovu Andy Rubin (vadovaujančiu Android kūrimui), kuris apkaltino Alibaba, žaidžiant nesąžiningai: kinų korporacija pasinaudojo Google ir Android bendruomenės darbo vaisiais, o tai reiškia, jog ir Aliyun reikėtų pripažinti ne „savarankiška operacine sistema, dalinai suderinama su Android“ (kaip to reikalauja Alibaba), o blogai suderinamu klonu.

Tokiu būdu, Vakarų žiniasklaidos simpatijos, iš pradžių lyg ir svyravusios, dabar vėl yra Google pusėje. Bloga paieškos gigantui naujiena yra ta, jog tai vargu, ar sustabdys Alibaba. Juridiškai ji niekuo nerizikuoja – juk žaidžia mylimą kinų novatorių žaidimą: „išnarstyti“ paruoštą užsienietišką sprendimą, adaptuoti savo poreikiams ir pagal galimybę palaikyti jo konkurencingumą (kaip tai, pavyzdžiui, nutiko su nacionaliniu kinų procesoriumi). Iš finansinės pusės jai taip pat nėra dėl ko jaudintis: Alibaba Kinijoje auga vos ne geometrine progresija.

Visa tai reiškia, jog tam tikru laikotarpiu originaliajam Google neišvengiamai teks susidurti kinų Android (kaip tai žada Alibaba Group atstovai). Ir štai tada Google teks apsiginkluoti Apple mėgstama „patentine patranka“ – kad ir kaip neigiamai tai paveiktų teigiamo herojaus įvaizdį. Juk kovojama už ekosistemą, kuri blizga valdžia ir aukso monetomis.

Vienas komentaras

  1. Žilvinas parašė:

    Straipsnis įdomus, gal kiek per ilgas, bet sudomino tiek, kad perskaičiau, šaunu. 🙂


Kitos kategorijos naujienos