Ar egzistuoja intelekto genas?


Mokslininkai neatmeta galimybės, jog genai įtakoja žmogaus protinius sugebėjimus, tačiau kartu jie yra įsitikinę, jog mes kol kas negalime suvokti šio reiškinio mechanizmo.

Kiek bebandytume įtikinti, jog „proto genų“ (arba „intelekto genų“, arba „IQ genų“) nėra, tokio geno paklausa neišnyks. Ir, reikia pripažinti, tikėjimas, jog tai egzistuoja, tarsi patvirtina tyrimai, kurie aptikdavo ryšį tarp tėvų ir vaikų protinių sugebėjimų. Ir kartu visa tai tarsi puikiai „įsipaišo“ į jau tradiciniais tapusius posakius „visas į tėvą“ arba „visa į mamą“, kai kalbama apie kieno nors vaikų sugebėjimus arba trūkumus.

Paprastai, kai kalbama apie „IQ geną“, tai omenyje turimas būtent vienas genas, tiksliau – jo variantas: jei šis genas yra, tai IQ yra beprotiškai aukštas, tačiau jei jo nėra, tai tave jau vadina vidutinioku. Naujas straipsnis, kurį žurnale Psychological Science publikavo mišri amerikiečių, švedų ir kitų šalių mokslininkų grupė, kaip tik nusiteikęs prieš tokią „proto geno“ koncepciją.

Iš pradžių reikėtų paminėti, jog ankstesni darbai tokių „IQ genų“ pririnko gerą tuziną. Mokslininkai patikrino, ar iš tikrųjų šie genai įtakoja mūsų protinius sugebėjimus. Tam buvo pasinaudota trimis žmonių grupėmis, kuriose buvo nuo 1700 iki 5500 tiriamųjų. Kiekvieną žmogų ištirdavo, kokius IQ-genų variantus jis galėtų turėti bei kokie jo protiniai sugebėjimai. Kaip kontrolinį atskaitos tašką mokslininkai panaudojo genus, kurie būdingi sergantiems Alzheimerio liga, taip pat tuos, nuo kurių priklauso kūno masės indeksas.

Pasirodė, jog jokios sąsajos tarp genų ir intelektų nėra. Iš patikrintų genų vos vienas leido kalbėti apie kažkokį efektą, tačiau per silpną, jog juo būtų patikėta kaip rimtu įrodymu. Įdomu tai, jog tyrimo autoriai vis tik neneigia paveldimo intelekto fenomeno. Tačiau kokie genai yra atsakingi už tokį paveldimumą, matyt, sužinosime dar negreitai. Kalbant apie tai, kaip šiuos genus surasdavo anksčiau, čia paaiškinimas gali būti paprastas: kai buvo lyginimai artimųjų genomai, buvo vertinamas sutapimas gana siauroje genomo atkarpoje. Kažkam daugiau tiesiog neužtekdavo metodo galingumo. Tokiu būdu, buvo matoma koreliacija: didelis IQ atitikdavo tokiam ir tokiam DNR eiliškumui.

Dabar, kai galima skenuoti ir palyginti visą genomą, gautus duomenis teks peržiūrėti. Iki šiol žinomi genai šiuo metu negali pakelti IQ net ir keliais balais. Ir ar verta stebėtis, jei toks banalus parametras, kaip žmogaus ūgis, priklauso nuo šimtų ir tūkstančių genų? Mokslininkai tvirtina, jog jie neneigia genetikos įtakos žmogaus protiniams sugebėjimams, tačiau gana pesimistiškai vertina tai, kad mes artimoje ateityje galėsime tai išsiaiškinti. Dabar svarbu sužinoti ne tik tai, kokie genai įtraukti į tam tikrą procesą, tačiau ir tai, kaip jie sąveikauja ir kaip juos įtakoja mus supanti aplinka (bei visa kita). Ir net jei sudėtume visos žmonijos IQ, vargu, ar mes sugebėtume artimiausiu metu išpainioti šį paslapties tinklą.

Komentuoti nebegalima


Kitos kategorijos naujienos