ASUS N56VZ apžvalga: Ivy Bridge ir Kepler galios simbiozė


Taip jau gavosi, kad niekaip negalime palikti ramybėje ASUS nešiojamų kompiuterių, taigi dabartinės mūsų apžvalgos herojumi tapo modelis ASUS N56VZ, kuris, gamintojo teigimu, apjungia puikią garso posistemę bei galingus komponentus – Intel Ivy Bridge procesorių bei nVidia Kepler architektūros diskretinę vaizdo plokštę. Nors ASUS N56 serija vadinama multimedia sprendimais, tačiau iš specifikacijų, kurios pateiktos žemiau, galima spėti, kad šie modeliai gali puikiai tikti ir rimtesniems darbams, o ne tik pramogoms. Taigi nieko nelaukdami judame į priekį.

Nešiojamo kompiuterio ASUS N56VZ techninės charakteristikos:

Šį kartą galime matyti kiek kitokią komplektaciją, lyginant su praėjusios apžvalgos dalyviu ASUS K55V. Nors turime tą patį Intel Core i7-3610QM procesorių, tos pačios talpos kietą diską bei operatyviąją atmintį, tačiau vietoj Fermi grafikos gavome tikrąjį GeForce 600-osios serijos atstovą –  Kepler architektūros GPU GK107 turintį GeForce GT 650M.

Taip pat į akis krenta 15,6“ įstrižainės ekranas, kurio raiška – Full HD (1920 x 1080), 7200 aps./min. kietas diskas leidžia tikėtis kiek padidėjusios kaupiklio posistemės darbo, o 5200 mAh talpos baterija – ilgesnio autonominio darbo laiko. Taip pat labai teigiamai nuteikia garsaus prekinio ženklo „Bang & Olufsen“ paminėjimas bei galimybė komplektacijoje rasti tai, kas šiam sprendimui, gamintojo teigimu, suteikia „nuostabaus skambesio“. Kiek visa tai pasiteisins, pamatysime apžvalgos eigoje.

Komplektacija

ASUS N56VZ komplektacija yra žymiai turtingesnė nei K Series nešiojamų kompiuterių atveju. Ir čia dėmesį iš karto patraukia išorinė žemų dažnių kolonėlė su Bang & Olufsen ICEpower technologijos palaikymu. Tai leidžia tikėtis, kad pagaliau išgirsime tai, ko mums negalėjo suteikti nešiojami kompiuteriai, pažymėti Altec Lansing logotipu.

Komplekte galima rasti ir optinę laikmeną su tvarkyklėmis, kuris, reikalui esant, galima parsisiųsti iš gamintojo puslapio. Nenustebkite, jei rasite programinę įrangą, tinkančią tik 64 bitų operacinei sistemai Windows 7 – visos galios išnaudojimui reikės būtent tokios versijos (juolab, kad yra N56 versijų ir su 8 GB operatyviąja atmintimi). Kiek keistokai atrodo tvarkyklių būsimai Windows 8 nebuvimas, tačiau tokia programinė įranga, matyt, pasirodys artimiausiu metu.

Komplekte rastas maitinimo adapteris – 120 W. Nors lyginant su K55V modeliu, dabartinis N56VZ atstovas turi jau ne 40 nm Fermi, tačiau 28 nm Kepler grafiką, tačiau ji turėtų būti visa galva pranašesnė už savo pirmtaką, taigi didesnė galia nepamaišys. Beje, eksploatacijos metu su maitinimo adapteriu jokių problemų nekilo: esant maksimalioms apkrovoms, jis išlikdavo šiltas (paėmus į rankas, nedegindavo), jokių perkaitimo požymių nepastebėta.

Eksterjeras: dizainas ir ergonomika

Reikia pripažinti, jog ASUS N56VZ dizainas yra iš tiesų patrauklus: tamsios „metallic“ spalvos dangtis su šviečiančiu ASUS logotipu, paviršius aplink juodą klaviatūrą padarytas iš sidabro spalvos tekstūruoto metalo. Daugeliui vartotojų po Zenbook serijos pasirodė, jog ASUS nešiojami  kompiuteriai ėmėsi kopijuoti Apple produktus (taip atrodo ir pačiai Apple), tačiau reikia atsižvelgti, jog tokia spalvų kombinacija dabar tiesiog madinga.

Virš klaviatūros kampuose galima matyti kažką panašaus į skylutes, tačiau absoliuti dauguma jų – tai tik dekoracija, ir tik maža dalis jų –  tikros, skirtos garsiakalbiams. Toks sprendimas tikrai išskiria ASUS sprendimą iš konkurentų.

Apatinė dalis aušinimo angų gausa pasigirti negali. Jas matome tik pačioje apatinėje dalyje, už kurių slepiasi operatyvioji atmintis, kietas diskas, taip pat Wi-Fi modulis bei mikroschemų rinkinys.

Apie aktyvios aušinimo sistemos valymą gamintojas nepagalvojo, taigi norint išvalyti dulkių pilną ventiliatorių ir radiatorių, teks kreiptis į specialistus arba pasidarbuoti atsuktuvu.

Beje, galima pastebėti, jog anksčiau apžvelgtas modelis K55V turi praktiškai identišką apatinės dalies dizainą, tokiu būdu, galima spėti, jog tą pačią platformą ASUS naudoja labai plačiam nešiojamų kompiuterių asortimentui gaminti. Iš vienos pusės, tai palengvina gyvenimą pačiai kompanijai, iš kitos pusės, brangesniuose modeliuose norėtųsi matyti paprastesnės eksploatacijos galimybę.

Priekinės dalies kairėje pusėje matome atminties kortelių skaitytuvą, kuris kiek giliau paslėptas (tokį sprendimą lėmė nešiojamo kompiuterio dizainas, besiremiantis suapvalintais kampais). Per vidurį priekinėje briaunoje matome ir penkis indikatorius, kurie mus informuoja apie kieto disko aktyvumą, prijungtą išorinį maitinimo adapterį ir t.t.

Kairėje pusėje sukoncentruota dauguma jungčių: mini-jack, skirtas išorinei žemų dažnių kolonėlei, VGA (D-Sub) lizdas, gana plati aušinimo sistemos anga, Gigabit Ethernet lizdas, HDMI išvestis, taip pat dvi USB 3.0 jungtys.

Dešinėje pusėje be optinių diskų įrenginio ir labai retai naudojamos Kensingtono jungties matome dar dvi USB 3.0 jungtis ir 3,5 mm lizdus ausinėms ir garsiakalbiui. Bendras verdiktas dėl periferinių jungčių tikrai teigiamas: praktiškai turime optimalų rinkinį visiems gyvenimo atvejams.

Nugarinėje dalyje nerasime nieko, kadangi ten esančios periferinės jungtys maišytų atversti ekrano dangtį.

Klaviatūra turi salelių tipo mygtukus. Pastarieji yra gana minkšti, paspaudimas užtikrintas. CTRL klavišas – pačiame kampe dešinėje, skaičių klaviatūra vietoje. Po klaviatūra jokių tuščių erdvių nepastebėta, renkant tekstą, jokių prasėdančių, įdumbančių vietų nesijaučia, jokio pašalinio triukšmo, traškėjimo nesigirdi. Rinkti tekstą tikrai patogu ir malonu.

ASUS nusprendė įdiegti prisilaikyti madingos krypties ir įdiegė salelių tipo klaviatūrą. Mygtukų eiga standartinė, paspaudimas gana minkštas, bet užtikrintas, rinkti tekstą buvo vienas malonumas. Beje, klaviatūra dar turi ir LED pašvietimą.

Lietimui jautrus laukelis atkeliavo iš ultra plonų nešiojamų kompiuterių segmento. Matome vientisą touchpad‘ą, kuriam apžvalgos metu (lygiai kaip ir K55V modelio atveju) vis dėlto teko bene daugiausiai kritikos: spaudžiant kairį ar dešinį klavišą, kartais pirštas (ypač nykštys) slysteli, tokiu būdu, paspaudimas tikrai būna neužtikrintas, kadangi pelės kursoriaus paspaudimo metu slysteli žemyn/į šoną.

Kitas niuansas – tai per didelis šio laukelio jautrumas. Ir jei K55V atveju kritikos nusipelnė dešinė pusė, tai N56VZ atveju jis „per jautrus“ visame plote. Reikia pripažinti, jog dideli lietimui jautrūs laukeliai tarp brangesnių nešiojamų kompiuterių yra gana populiarūs, tačiau kartais didelių delnų savininkams jie yra tiesiog per dideli. Kartu dar kartą įsitikini, jog specialūs mygtukai, skirti lietumui jautriam laukeliui išjungti, tikrai įdiegiami ne veltui. Galbūt apie tai reikėtų pagalvoti ir ASUS inžinieriams.

Erdvė virš klaviatūros užimta minimaliai, t.y. papildomais klavišais ar indikatoriais neperkrauta: dešinėje viršuje – įjungimo mygtukas, kairėje viršuje  – taip identiško dydžio mygtukas. Visa kita gražiai užima perforuoto metalinio paviršiaus imitacija. Beje, garsiakalbiams skirtos ertmės yra pasislėpusios tarp imitacinių skylučių.

Pagaliau atėjo metas testui „Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje ploniausias“.

Priekinė dalis (viršuje) ir nugarinė dalis (apačioje)

Nors maksimalus korpuso storis sudaro 34 mm ir tai neleidžia nešiojamo kompiuterio N56VZ vadinti plonu, tačiau ASUS dizaineriai tikrai pasistengė, kad storumo įspūdis būtų kuo minimalesnis – tiesiog gana smarkiai suapvalinti kampai. Ir reikia pripažinti, jog optinė apgaulė tikrai vykusi.

Techniniai parametrai

Apžvalgos pradžioje jau galėjome matyti specifikacijų lentelę, tad dabar trumpai apžvelgsime pagrindinius komponentus.

Taigi vėl matome gerai pažįstamą iš praėjusios apžvalgos Ivy Bridge architektūros procesorių Intel Core i7-3610QM, kuris turi 4 branduolius bei palaiko Hyper-Threading technologiją. Maksimalios apkrovos metu visi 4  branduoliai taktinį dažnį gali pakelti iki nepilnų 3,1 GHz (1,096 V), tuo tarpu jei apkrautas tik vienas ar du branduoliai, taktinis dažnis gali pakilti iki 3,3 GHz. Ramybės metu procesorius dažnį „numeta“ iki maždaug 1,2 GHz (0,851 V). Maksimalus TDP lygis siekia 45 W.

Grafikos posistemę atstovauja keli adapteriai. Pirmasis – tai į procesorių integruotas kol kas galingiausias Intel tokio pobūdžio sprendimas HD 4000, turintis 16 universalių branduolių ir 2 rasterizacijos (ROP) blokus. Aišku, visa tai dar kol kas nerimtai skamba, kalbant apie žaidimus, taigi gamintojas pasirūpino ir diskretine grafika.

nVidia GeForce GT 650M yra „grynakraujis“ Kepler atstovas GK107, pagamintas naudojant 28 nm technologinį procesą. Vaizdo plokštė turi 384 CUDA branduolius,16 rasterizacijos (ROP) blokų, 128 bitų magistralę. Grafinis procesorius dirba iš tiesų dideliu 835 MHz taktiniu dažniu. Deja, vis dar turime reikalų su DDR3 operatyviąją atmintimi, kaip ir Fermi atstovų atveju, nors jau seniai įsisavinta GDDR5. Iš esmės, galime laukti tikrai didesnės spartos, nei buvusio apžvalgos herojaus ASUS K55V, turinčio GeForce GT 630M su 96 CUDA branduolių, atveju.

Trumpai apie kietą diską: įdiegtas Seagate gamybos 750 GB talpos SATA-II kaupiklis ST9750420AS (16 MB spartinančioji atmintis; 7200 aps./min.) su tipiniu 2,5 W TDP (maksimalus, deja, nenurodomas). Kieto disko darbo, esant tipinėms apkrovoms (Internetas, biuro programos, muzika, filmai) praktiškai nesigirdi, t.y. jis neskleidžia jokių pašalinių triukšmų. Atsitiktinės prieigos testo metu buvo švelniai girdimas galvučių darbas, triukšmo lygis vos vos didesnis, nei 5400 aps./min. kietų diskų.

Testavimo metodika

Testavimo metodika nuolat tobulinama, tad kitose apžvalgose gali būti pakeitimų (pastabos visąlaik priimamos).

Į nešiojamą kompiuterį buvo įdiegta operacinė sistema Windows 7 SP1 Ultimate x64. Viskas, kas nebūtina sistemos stabiliam funkcionavimui ir krovėsi kartu su OS, buvo išjungta. Tvarkyklės, parsiųstos iš gamintojo puslapio, buvo atnaujintos iki aktualiausių versijų. Tas pats padaryta ir su operacine sistema.

Sistemai prieš testavimą buvo atlikta defragmentacija. Kitus nustatymus galima matyti žemiau pateiktame sąraše:

  • Screen Saver – išjungta;
  • Windows Defender – išjungta;
  • System Protection – išjungta;
  • Windows Update – išjungta;
  • Scheduled Tasks suplanuota disko defragmentacija – išjungta;
  • Ekrano ryškumas – maksimalus;
  • Ekrano raiška – maksimali (šiuo atveju, 1366 x 768);
  • Aero sąsaja – aktyvuota;
  • Darbastalio tema – Windows 7;
  • Wi-Fi ryšys – įjungtas;
  • Garso lygis – 10 %.

Testų paketas padalintas į kelias dalis:

1-ąją dalį sudaro sistemos spartos matavimo testai (pastarąjį dar planuojama plėsti):

  • Sintetinis testas, matuojantys bendrą sistemos produktyvumą – PCMark Vantage 1.0.2;
  • Grafikos posistemės testai (3DMark 2006 1.2.0, 3DMark Vantage 1.0.1, Unigine Heaven 2.5), taip pat keletas žaidimų.

2-oji dalis: baterijos darbo laiko matavimas (kai nešiojamą kompiuterį „maitina“ tik akumuliatorius) bei korpuso elementų, aparatinės dalies komponentų (procesoriaus, kieto disko) temperatūrų nustatymas.

Baterijos darbo laikas buvo matuojama su programa Battery Eater Pro. Pastaroji nedidelė programėlė turi kelis režimus, iš kurių pasinaudota vienu: Reader‘s test – ekrane rodomas programos turimas ar vartotojo pasirenkamas tekstas. Praktiškai simuliuojamas knygos skaitymas, kai kas kelias minutes perverčiamas puslapis. Šio testo metu Wi-Fi ryšys būdavo išjungiamas, taip siekiant sužinoti maksimalią baterijos darbo trukmę.

Režimas „Maximum Load“ numato visų komponentų maksimalų apkrovimą (šiuo atveju, baterija iškraunama taip greitai, kaip tik įmanoma). Taip pat pasinaudota keliais subjektyviais, tačiau kasdieniškais „testais“ – tai darbas ofise (toliau – Ofisas) ir filmų peržiūra (toliau – Video).

Darbo su biuro programomis (testas „Office“) imitacijos atveju darome savo įprastus darbus, o tai yra: naršymas Internete (FACEIT.lT bei teminiuose resursuose), socialinis tinklas Facebook, pokalbių programa Skype, peržiūrima pora vaizdo klipų Youtube, per Winamp programą leidžiamas online radijas, peržiūrimas el. paštas, dirbama su Word dokumentais.

Testas „Video“ – tiesiog vyksta filmo peržiūra. Pasirinktas HD 720p kokybės ir  1 val. trukmės BBC dokumentinis filmas „Laukinė Kinija“ apie kinus, pandas ir šios šalies gamtą apskritai.

Ramybės būsenoje (parametras „Idle“) temperatūros fiksuojamas, kai nešiojamas kompiuteris yra įjungiamas ir paliekamas maždaug pusvalandžiui, t.y. su juo nieko nedaroma, tuo tarpu galintys įtakoti operacinės sistemos procesai (defragmentacija, OS atnaujinimų tarnybos ir t.t.) arba kita programinė įranga (saugumo paketai ir t.t.) yra atjungti.

Galiausiai nešiojamas kompiuteris pasmerkiamas darbui su komponentams „maksimalų stresą sukeliančiomis“ FurMark (GPU), OCCT-Linpack (CPU) ir HDTune (HDD). Palaukus 15 min., infraraudonųjų spindulių distanciniu termometru būdavo matuojama LCD ekrano, klaviatūros, apatinės nešiojamo kompiuterio dalies (dugno), išmetamo pro ventiliacinę angą oro, procesoriaus ir kieto disko (programos HWINFO pagalba) temperatūra.

Diagramose taip pat bus matomi keli rezultatai: režimas „Baterija“ – produktyvumo testai buvo vykdomi, atjungus išorinį maitinimo šaltinį (nešiojamas kompiuteris gali pasikliauti tik savo baterija), režimas „220V“ – prijungtas išorinis maitinimo šaltinis. Tokiu būdu matysime, ar veikia energijos taupymo technologijos, ir jei veikia, kaip efektyviai, t. y. ar dėl energijos taupymo režimų nukenčia sistemos produktyvumas.

Testų metu nešiojamas kompiuteris būdavo patalpinamas ant stalo (kietas paviršius).

Produktyvumo testai

Pirmasis testas – PCMark Vantage. Nors ir nebe naujas, tačiau jis neblogai parodo bendrą sistemos spartą:

  • Memories“ – testas yra skirtas išmatuoti sistemos produktyvumą, dirbant su skaitmeninėmis fotografijomis bei vaizdine medžiaga;
  • TV and Movies“ – aukštos raiškos vaizdinės medžiagos atkūrimas ir perkodavimas;
  • Gaming“ – matuojamas produktyvumas įvairiose 3D programose;
  • Music“ – įvairių garso formatų perkodavimas;
  • Communications“ – WEB resursų lankymas, darbas su el. paštu ir IP telefonijos naudojimas;
  • Productivity“ – dar viena nesudėtinga užduotis, kurioje modeliuojamas darbas su tipinėmis biuro programomis;
  • HDD“ – paskutinis testas, matuojantis tik duomenų kaupiklių posistemės darbą.

Dėl laiko trūkumo nepavyko atlikti detalių testų, tačiau bendras rezultatas rodo apie 19% nešiojamo kompiuterio N56VZ pranašumą prieš savo jaunėlę K55V. Didesnį balą, galima neabejoti, lėmė galingesnė vaizdo plokštė, kadangi visos kitos charakteristikos beveik identiškos – tas pats procesorius, tiek pat operatyvios atminties, tas pats mikroschemų rinkinys. Iš esmės, bendras produktyvumo lygis yra tikrai padorus.

Senesni Futuremark testai rodo tikrai didelį GeForce GT 650M produktyvumo šuolį, ne tik lyginant su Intel HD 4000 grafika, tačiau ir su Fermi atstovu GT 630M. Tiesa, kuo naujesnis testas, tuo pranašumas mažesnis, kadangi labiau atsižvelgiama į grafikos posistemę ir mažiau dėmesio skiriama kitiems komponentams (visų pirma – procesoriui).

3DMark 2011 yra vienas iš naujausių Futuremark testų, kuris parodo daugmaž realią pusiausvyrą. Jei perėjimas nuo Intel HD 4000 prie nVidia GeForce GT 630M leido tikėtis maždaug 61% spartos padidėjimo, tai Fermi atsisakymas ir Kepler (GeForce GT 650M) pasirinkimas leis produktyvumo lygį pakelti dar vidutiniškai 72%. Tokiu būdu, kompanijai Intel, norinčiai prisivyti stiprų vidutinioką GeForce GT 650M, teks savo integruotą grafiką paspartinti mažiausiai 2,8 karto.

Unigine Heaven 3.0 (DirectX 11) testas Intel galingiausiai grafikai yra dar negailestingesnis: skirtumas tarp Intel HD 4000 ir nVidia GeForce GT 650M yra didesnis nei 3 kartai. Savo ruožtu, GeForce GT 630M nuo savo vyresnėlio brolio GT 650M atsilieka maždaug 66%. Skirtumas tikrai esminis, ir tai bus galima pamatyti labai trumpame pasišaudyme Sniper Elite V2.

Kitas testas – vaizdinės medžiagos perkovadimas į H.264 formatą, pasinaudojant testu x264 HD Benchmark 5.0.1. Naudojamas MPEG-2 formato failas (HD 1080p; 20 MB/s). Pastarasis testas yra gana aktualus, kadangi jame naudojamas x264 kodekas sutinkamas bene visuose populiariausiuose perkodavimo programose, tokiuose kaip VirtualDub, HandBrake, MeGUI ir kitose.

n56vz-x264-hd-benchmark

Vaizdinės medžiagos kodavime viskas aišku – kuo daugiau branduolių, kuo didesnis taktinis dažnis. Kam kritiškai svarbus laikas, patariame rinktis nešiojamą kompiuterį su kuo galingesniu procesoriumi. Šiuo atveju, ASUS N56VZ su keturių branduolių Intel Core i7-3610MQ, palaikančiu Hyper-Threading technologiją – bene idealus variantas. Šis nešiojamas kompiuteris vaizdo kodavimo užduotyse gali būti puikiu pakaitalu netgi stacionarioms sistemoms.

Dėl laiko trūkumo nepavyko atlikti visų norimų testų, tačiau DirectX 11 atstovas Sniper Elite V2 leidžia pamatyti, ko galima tikėtis iš GeForce GT 650M. Žaidimas dar kartą patvirtina 3DMark 2011 ir Unigine Heaven rezultatus – tai stiprus vidutiniokas, kuris leidžia žaisti, naudojant vidutinius grafikos nustatymus, o tuo negalėjo pasigirti Fermi atstovas GeForce GT 630M. Galima atkreipti dėmesį, kad dėl rezultatų palyginimo buvo pasinaudota 1366 x 768 taškų raiška. Savo ruožtu, Full HD raiškos naudojimas jau yra per didelė našta ir mūsų GK107 atstovui, ir tai puikiai parodo žemiau esanti diagrama:

Norintys pasinaudoti 1920 x 1080 taškų raiška (ta, kurią palaiko N56VZ ekranas), greičiausiai turės sumažinti grafikos kokybinius reikalavimus iki „Low“. Tiesa, ši rekomendacija bus aktuali tik tiems, kurie aktyviai žaidžia pirmo asmens šaudykles. Mažiau reiklūs projektai (pavyzdžiui, RPG), tikėtina, leis pasimėgauti ir aukštesnės kokybės grafikos nustatymais.

ASUS N56VZ įdiegtas kietas diskas Seagate ST9750420AS (7200 aps./min.) nusipelnė atskiro komentaro, ypač lyginant tos pačios talpos, tačiau 5400 aps./min. Hitachi modeliu. Taip, Seagate modelio maksimali sparta yra didesnė, taip pat mažesnis atsitiktinės prieigos laikas, tačiau minimali sparta yra tokia pati, kaip Hitachi modelio, o kartu nusileidžia japonų modeliui duomenų pralaidumu. Taip pat Seagate atstovas kiek garsiau dirba (nors atsižvelgiant į spartą, tai natūralu), tačiau pažiūrėkite į Seagate darbo grafiką – toks šokinėjimas leidžia spėti, kad gamintojui dar gerokai teks padirbėti prie kieto disko programinės įrangos.

Kartu reikia konstatuoti, jog Hitachi ir Seagate modelių darbo sparta (dirbant Windows aplinkoje, vertinant programų, testinių paketų pasikrovimo greitį ir t.t.), apžvalgos autoriaus subjektyviu vertinimu, iš esmės, nesiskiria. Todėl norintys paspartinti duomenų kaupiklių posistemę, turi vieną gerai žinomą pasirinkimą – HDD pakeisti SSD disku. Šiuo atveju, spartos skirtumas tikrai gerai juntamas.

Garso posistemė

Kaip jau minėta apžvalgos pradžioje, ASUS savo nešiojamą kompiuterį N56VZ pozicionuoja kaip multimedia užduotims tinkamą sprendimą. Čia rasime įdiegtą SonicMaster ICEPower technologiją su stereo garsiakalbiais, tuo tarpu komplektacijoje pridedama ir firminė žemų dažnių kolonėlė. Reikia pripažinti, kad tai yra optimalus sprendimas būtent mobiliam kompiuteriui.

Bendra garso posistemės kokybė nusipelno pagyrimo. Pagaliau galime girdėti ne tik aukštus dažnius (kaip tai būdinga ASUS nešiojamiems kompiuteriams su Altec Lansing garso posisteme), tačiau ir „vidurius“. Negana to, netgi be žemų dažnių kolonėlės integruoti garsiakalbiai tarsi leidžia pajusti užuominas apie tuos pačius žemus dažnius, tačiau jau tie tikresni „žemi“ atsiranda su firmine išorine kolonėle. Aišku, užkietėję žaidėjai ir toliau naudosis ausinėmis (ypač mėgstantys šaudykles) arba galingus bosus turinčiomis didelėmis kolonėlėmis, drebinančios namų sienas ir langų stiklus, tačiau SonicMaster technologija savo vardą pateisina. Filmų peržiūrai ir muzikos klausymui esamos garso posistemės komplektacijos „integruoti garsiakalbiai + išorinė kolonėlė“ pilnai užteks.

Autonominio darbo laikas ir temperatūros

Autonominio darbo laikas – viena iš pagrindinių mobilaus kompiuterio charakteristikų, o kartais tai net svarbiau, nei produktyvumas, todėl šio parametro matavimui dedikuojamas atskira skiltis. Testas buvo atliekamas su programa Battery Eater Pro. Testų metu buvo išjungti Sleep, Standby ir Hibernate režimai.

  • Autonominio darbo laikas:

ASUS N56VZ turi 5200 mAh talpos bateriją. Tai yra daugiau, nei turi ASUS K55V (4700 mAh), tačiau reikia turėti omenyje, kad mūsų apžvalgos herojus turi galingesnę diskretinę grafiką (nors ir 28 nm) bei didesnių apsukų kietą diską.

Vėlgi, galima pagirti už autonominio darbo laiką, skaitant el. knygas ar dokumentus – apie 4:30 val.

Žiūrint filmus ir dirbant biuro programas (naršymas Internete, el. paštas, VoIP klientai, dokumentai, fone grojantis interneto radijas), baterija „patrauks“ kiek daugiau nei 3 val.

Tiesa, maksimalios apkrovos metu nešiojamas kompiuteris parodys visą savo galią, tad baterijos užteks maždaug vienai valandai. Aišku, šis testas apkrauna visus pagrindinius komponentus, o tai nėra kasdien pasitaikantis dalykas. Tokiu būdu, nereiklius žaidimus, greičiausiai, bus galima pažaisti ir ilgiau.

  • Temperatūrų matavimai:

Pastarojo testo metu temperatūra patalpoje sudarė +18 oC. Reikia konstatuoti, jog tai tikrai žemas rodiklis (paprastai testavimo metu temperatūra siekia +22oC). Sunku pasakyti, kokias temperatūras parodyti mūsų „bandomasis triušis“, tačiau bendras išvadas galima daryti.

Taigi, pirmiausia trumpai pradėkime nuo aušinimo sistemos skleidžiamo triukšmo lygio. Čia verdiktas paprastas ir trumpas – sistema veikia pagirtinai tyliai: jei ramybės būsenoje, dirbant biuro programas ar žiūrint vaizdinę medžiagą tylioje aplinkoje šiek tiek girdisi (ventiliatorius sukasi nuolat), tai dienos metu, kai aplinkui vyksta nuolatinis judėjimas, sistemos praktiškai nesigirdi. Maksimalios apkrovos metu ventiliatorius veikia tikrai pagirtinai: jei anksčiau testuotos kitų gamintojų aušinimo sistemos pasiekdavo savo vidutinį greitį, tai ASUS N56VZ atveju toks triukšmo lygis prilygsta maksimaliam. Tokiu būdu, galima kalbėti apie tikrai tylų darbą.

Dabar atėjo eilė temperatūroms. Ramybės būsenoje nešiojamas kompiuteris yra labiau šaltas, nei šiltas (prisiminkime metalinį paviršių aplink klaviatūrą). Puikus rezultatas.

3D grafikos, procesoriaus ir kitų komponentų testų metu ASUS N56VZ taip pat laikėsi puikiai. Jokių perkaitimų, sistema veikė stabiliai. Tiesa, šio epizodo temperatūros neatsispindi diagramoje. O joje parodytos temperatūros, esant maksimaliai (ir netipinei, ne kasdieniai) apkrovai su testais „FurMark“, „OCCT: Linpack“ ir „HDD Scan“ (testas „Butterfly“). Šį kartą N56VZ, skirtingai nei jo pirmtakas K55V, tokį  stresą atlaikė: maksimali CPU temperatūra vienu momentu buvo šoktelėjusi iki +86oC, nors paprastai laikėsi ties +83oC, tuo tarpu GPU įkaito iki +72oC (su Fermi atstovu GeFoce GT 630M buvome pasiekę visus +82oC). Išpučiamas oras taip pat užkaito iki +61oC.

Korpuso temperatūros apkrovos metu

Po gero pusvalandžio kankinimų jau norėjosi pasakyti „Super“, tačiau teko prisiminti patalpos temperatūrą – +18oC vietoj anksčiau buvusių +22oC, kai buvo testuotas modelis K55V ir streso neatlaikė. Pridedame skirtumą prie K55V pademonstruotų temperatūrų ir gauname kritinius rezultatus (bent jau CPU atveju), kai testas parodo negailestingą „Failed“.

Beje, dar vienas negailestingas pastebėjimas: jei galvojote, jog su Intel Ivy Bridge procesorių atėjimu pamiršime tokį dalyką, kaip „Throttling“ (procesorius, pasiekęs ribines temperatūras, sumažina įtampą ir taktinį dažnį, kad neperkaistų, o sistema neišsijungtų), teks persigalvoti, kadangi be apsauginių ribinių temperatūrų rodiklių nustatymų (ir jau šiltesnėje patalpoje) mūsų bandomasis Core i7-3610QM sugebėjo pasiekti perkaitimo ribą, tad skubiai sumažino dažnį iki 1200 MHz, o branduolių įtampos pasiekė minimalius rodiklius, būdingus ramybės būsenai.

Nevalingai peršasi keli spėjimai: arba ASUS įdiegė ne tokią efektyvią, kaip derėtų, aušinimo sistemą (identišką tai, kurią matėme „biudžetininkų“ serijoje K55), arba Intel šiek tiek sumelavo, teigdama, kad pagrindinis Ivy Bridge privalumas prieš Sandy Bridge – tai sumažėjęs TDP lygis. Tiesa, labiau prasikaltusiu šiuo atveju norėtųsi laikyti būtent gamintoją, kadangi būtent jis testuoja savo gaminius, tad silpnas vietas tikrai turėjo pastebėti.

Dar kartą norisi pabrėžti, kad mūsų naudojamas maksimalios apkrovos testas, iš esmės, nepasitaiko kasdienės nešiojamo kompiuterio eksploatacijos metu, tad absoliučioje daugumoje atvejų sistema veiks stabiliai. Antra vertus, kaip visada, rekomenduojame laikyti kompiuterį ant kieto paviršiaus ir reguliariai valyti dulkes.

ASUS N56VZ privalumai ir trūkumai:

Privalumai:

  • Didelis produktyvumo lygis, atliekant ne tik įprastus, tačiau ir daug resursų reikalaujančius darbus;
  • Galimybė žaisti šiuolaikinius žaidimus;
  • Patogi klaviatūra, minkštai ir tyliai veikiantys mygtukai;
  • Tylus aušinimo sistemos darbas;
  • Gana aukštos kokybės garso posistemė (komplektacijoje – žemų dažnių kolonėlė);
  • Minimalus blizgių paviršių korpuse kiekis, patrauklus dizainas;
  • Pakankamai vėsus darbinis paviršius net ir esant maksimalioms apkrovoms.

Trūkumai:

  • Aušinimo sistema nesusidoroja su kritine (tačiau ne kasdiene) CPU+GPU apkrova;
  • Lietimui jautrus laukelis pasižymi per dideliu jautrumu (aktualu dažnai dirbantiems su dokumentais);
Išvados

Po nešiojamo kompiuterio ASUS K55V apžvalgos trūkumų sąrašas buvo žymiai didesnis, nei dabartinio modelio ASUS N56VZ. Nors abi serijos priklauso kiek skirtingoms kategorijoms, tačiau vidinio dizaino, taip pat tam tikrų komponentų, aušinimo sistemos panašumai leidžia teigti, jog skirtumai daugiau reklaminiai, o ne akivaizdūs. Tokiu būdu, N56 serijos atveju galima kalbėti apie progresą K55 serijos atžvilgiu.

Pirmiausia, subjektyvus faktorius – patrauklesnis dizainas. Antra, žymiai patobulėjusi garso posistemė – netgi be išorinės garso kolonėlės modelio N56VZ garsiakalbiai skamba tikrai maloniai. Trečia, diskretinė vaizdo plokštė, turbūt, yra tas aukso viduriukas, kuris leidžia konstatuoti akivaizdų skirtumą, lyginant su Intel HD Graphics 4000 (šiuo metu galingiausiu Intel sprendimu). Ketvirta, Full HD raiškos ekranas, nors ir su TN matrica, vis tik pasižymi tikrai neblogu spalvų atvaizdavimu bei gerais apžvalgos kampais. Aišku, eilinį kartą tenka pagirti ir už nereklaminį IceCool technologijos efektyvumą – nešiojamas kompiuteris tikrai išlieka vėsus net ir didelių apkrovų metu.

Tiesa, reikėtų paminėti ir keletą niuansų. Pirma, išliko tas pats didelis lietimui jautrus (per jautrus) laukelis, kurio klavišai taip pat yra sensoriniai. Tokiu būdu, jų paspaudimas nėra labai užtikrintas, kadangi slystant pirštui, slysta ir pelės kursorius. Problema pataisoma labai paprastai – reikia tiesiog įsigyti kompiuterinę pelę. Antrojo trūkumo, matyt, absoliuti dauguma ASUS N56VZ vartotojo praktiškai nepastebės – tai kritinės, bet netipinės, centrinio procesoriaus bei diskretinės vaizdo plokštės apkrovos, kurių aušinimo sistema neatlaiko. Tiesa, su žaidimais to pasiekti nepavyko, tad galima konstatuoti, jog daugumoje didelės apkrovos taip pat nebaisios. Norisi tik dar kartą parekomenduoti „neapauginti“ nešiojamo kompiuterio dulkėmis.

Apibendrinanti išvada ASUS N56VZ yra palanki – šis modelis pilnai pateisina multimedia nešiojamo kompiuterio vardą, t.y. jis yra tikrai universalus, tinkamas ne tik filmams, muzikai, tačiau ir žaidimams bei rimtesnėms (darbas su 3D grafika, vaizdinės medžiagos kodavimas ir t.t.) užduotims.

11 komentarai (-ų)

  1. Paulius parašė:

    Šauni apžvalga.
    Kažkurioje apžvalgoje jau buvau užsiminęs, kad prie testų metu naudojamų nustatymų nurodytumėt Windows 7 baterijos planą.
    Modelis iš tiesų traukia akį, dėl dizaino sunku ką ir beprikišti, ypač šauniai atrodo periferinių jungčių išdėstymas – viskas tolygiai ir gražiai išdėstyta. Keista, kad „Office“ baterijos testo metu didesnės talpos baterija nepatarnavo ilgiau. Juk įprasto darbo biure metu greičiausiai naudojamas vien Intel GPU, todėl didesnė baterija, visoms kitoms sąlygoms nepakitus, turėtų tarnauti ilgiau. Na žinoma, identiško testo negalit padaryti, gal šįkart daugiau Youtube dirbote 🙂

    • Windows 7 visąlaik nustatytas „Power plan -> Balanced“.

      Dėl baterijos darbo „Office“ teste – gal kiek ir keista, tačiau dar keisčiau, kaip kitose apžvalgose maksimalios apkrovos metu baterija sugeba veikti apie 2 val. Matyt, metodikos tikrai skirtingos.

      Baterijos darbo laiką visąlaik galima padidinti, vien sumažinus ekrano ryškumą (mes akių nevarginame, nustatome maksimaliai).

      Dėl Youtube – paprastai stengiamės, kad būtų peržiūrėti keli vaizdo klipai, maždaug po 5 min. kiekvienas. Matyt, reikės detaliau pažiūrėti vaizdo klipo kokybės nustatymus.

      Bendrai paėmus, geras modelis, tik dar galėtų padaryti paprastą priėjimą prie aušinimo sistemos, tuomet būtų galima rašyti 9 su pliusu.

    • Paulius parašė:

      O šiais laikais dar būna tokių saldainiukų – su tiesioginiu priėjimu prie aušinimo sistemos? 🙂 Paskutiniu metu kiek teko susidurti tai per klaviatūrą tenka lysti 🙁

      • Deja, bet paprastas priėjimas prie aušinimo sistemos tampa prabanga. Pikta, kad gamintojai dirbtinai sukelia kliūčių, bandydami uždirbti papildomai ir tūlo vartotojo.

        Bijau, kad dar po kelių metų turėsime tikrai vienkartinius nešiojamus kompiuterius – sugedo ir meti lauk. Arba teks kaip tam anekdote: samdyti praktologą, kas šis per karšto oro išeinamąją angą su savo įrankiais viduje esančias dulkes išvalytų 😀

  2. spec parašė:

    Pas visus siuos N56vz subwooferis fonuoja, pakanka paleisti kokia Waves MaxxAudio aplikacija ir zirzimas labai gerai girdisi.

  3. Zigmas parašė:

    Ar įmanoma per HDMI jungtį prijungti monitorių su 2560×1440 raiška ir gauti normalų vaizdą? Man pavyko gauti tik 1920×1080 raišką. Gal kokių tai papildomų draiverių reikia?

    • Paulius parašė:

      Zigmai, ši problema man pažįstama. Būtent tokiai raiškai geriau naudoti Display Port, o jei neįmanoma – analoginę DVI.

  4. Povilas parašė:

    Ar nesuklysiu sakydamas, jog šie N56VZ yra ir su 3630QM procesoriais ? Ieškai alternatyvų šiam kompiuteriui. Gal kas ką patars ?

    • guru parašė:

      čia kokiem reikalam tau alternatyva reikalinga? 3d grafika, video kodavimas ar šiaip, interneto naršymui?

  5. Povilas parašė:

    Darbe, ofiso darbams bei kelioms tiekeju programoms, namie pramogai. Kolkas nerandu uz panasia kaina alternatyvu.

    • guru parašė:

      turiu sutikti su tavim, aš irgi nerandu nieko padoresnio už tokią kainą


Kitos kategorijos naujienos