NAND Flash – kaupiklių ilgaamžiškumo viršūnė


Techninio progreso šalininkų teiginiai dėl SSD kaupiklių ilgaamžiškumo paprastai atsimuša į argumentus, kurie kalba apie NAND Flash resurso ribotumą: juk ši atmintis gali „išgyventi“ ribotą perrašymo ciklų skaičių. Liūdniausia, jog tobulėjant technologiniams procesams, atminties celių resursas taip pat mažėja, o gamintojai yra priversti rezervuoti papildomą atminties kiekį, kad būtų pasiektas norimas ilgaamžiškumo lygis.

Žinant šiuos faktus, dar įdomiau atrodo resurso CrashPlan paskelbta infografika, kuri vienoje iliustracijoje pateikia įvairių tipų informacijos kaupiklių galimai maksimalią gyvavimo trukmę. Tamsiai žalias stulpelis reiškia, jog įrenginys naudojamas reguliariai, tuo tarpu šviesiai žalias – kaupiklio gebėjimas saugoti informaciją laikotarpį, kai jis naudojamas retai ir atidžiai. Įdomu pažymėti, jog didžiausią skirtumą demonstruoja CD-RW optiniai diskai: intensyvi eksploatacija juos gali „numarinti“ po 3 metų, tuo tarpu jei bus slepiami nuo tiesioginių saulės spindulių ir nesusibraižys fiziškai, juose informaciją galima saugoti ir šimtą metų. DVD-R diskai šio atveju yra patikimesni – juos reguliariai naudoti galima neva ir 30 metų (aišku, tai labai priklauso nuo optinio disko medžiagų kokybės).

Statistinės USB atmintinės resursas neviršija 10 metų, tačiau jį galima pailginti iki 75 metų, jei naudotis nereguliariai. Kieti diskai su magnetinėmis plokštelėmis gali išgyventi iki 34 metų, esant reguliariai eksploatacijai, tačiau dažnai jie genda dėl to, kad nuskaitančios galvutės kontaktuoja su plokštelių paviršiumi. Teoriškai HDD esanti informacija gali išgyventi ir 100 metų.

NAND Flash kaupikliai, šaltinio teigimu, gali būti reguliariai naudojami 51 metus, tuo tarpu jei tokius kaupiklius naudoti retai bei rekomenduojamomis sąlygomis, ilgaamžiškumo rodiklis gali pailgėti ir iki šimto metų. Šiuo atžvilgiu, SSD kaupikliai yra tikrai perspektyvūs, neskaitant tikrai egzotinių informacijos saugojimų metodų, tokių kaip platinos piešinio patalpinimas ant safyro paviršiaus, arba neseniai Hitachi pasiūlytas „amžinas kaupiklis“, kai ant kvarcinio stiklo su lazeriu išraižomas binarinis kodas, kuris teoriškai gali išlikti iki tol, kol pats stiklas nesuduš.

Beje, iš specializuotų garso laikmenų, tyrimo autorių teigimu, ilgiausiai gali gyventi vinilinės plokštelės – aišku, ne tais atvejais, kas jas intensyviai sukioja didžėjai. Vaizdinei medžiagai išsaugoti tiks DVD (nuo 30 iki 100 metų), taip pat Super 8 formato juostelė. Atmintis kortelės informaciją gali saugoti iki 115 metų, jei jos nebus reguliariai apkraunamos, bent jau taip tvirtina šaltinis. Beje, tyrimo autoriai labiausiai tikisi iš „debesų“ saugyklų, kurios dėl savo rezervinio kopijavimo galimybių gali išsaugoti informaciją šimtus metų.

2 komentarai (-ų)

  1. nez parašė:

    Pieva.
    CD/DVD RW diskai vargu ar gali atlaikyti bent metus jeigu jie naudojami. Irasymo kokybe suprastejo labai zymiai po kiekvieno karto, ir nesvarbu kad nesubraizytas.

    USB raktai taip pat sugeba gana greitai sugesti, net jei kiekviena karta darai ‘safely unmount…’. Per 5 metus jau 4 sugedo, ir nebuvo jie is pigiuju.

    Garso kasetes lengvai gyvena virs 30 metu.

    Tiketi tokiais ju tyrimais negalima. Man ten labiau buvo panasu i debesu reklama negu i realu tyrima.

  2. Cip parašė:

    Na diskai cd/dvd kiek jie laiko priklaukso nnuo kokybes, o kokybe nuo kainos is cd uz 0,79 lt nereik tiketis, kad laikytu kaip uz 1,99 Lt, seip TDK/Verbatim diskai nepigus, bet geri.


Kitos kategorijos naujienos