Post-PC era, arba asmeninis kompiuteris po pasaulio pabaigos


Paskutinis 2012 metų ketvirtis negalėjo nežavėti – kompiuterių industrijoje pamatėme ne tik galybę svarbių produktų anonsų, tačiau sužinojome ir apie eilę itin svarbių pasikeitimų didžiųjų rinkos žaidėjų gyvenime. Tie žaidėjai – tai kompanijos, be kurių tikrai negalėtume įsivaizduoti dabartinės technologijų industrijos – Apple, Intel ir Microsoft. Pastarosios sugalvojo, kad kaita turi vykti ne tik produktų/paslaugų asortimente, tačiau ir aukščiausios vadovybės ešalonuose, o tai nėra dažnas įvykis šių gigantų gyvenime. „Aukščiausiųjų“ kaita nevalingai užduoda toną tam, ką mes, vartotojai, matysime per artimiausius keletą metų (ar net dešimtmetį), o kartu ir tai, kas vyks pačių kompanijų gyvenime. O čia laukia tikrai nemažai įdomybių.

Pradėsime nuo vieno iš didžiausių triukšmadarių – kompanijos Intel. Iš pradžių publika buvo sužavėta keistu (kai kam – nelabai) sprendimu mobilių įrenginių segmente atsisakyti Linux, ir išskirtinai orientuotis į Microsoft operacinę sistemą Windows. Tačiau procesorių gigantas neleido atsitokėti: iš pradžių IT pasaulį sudrebino žinia apie dabartinio Intel prezidento Paul Otellini pasitraukimą iš savo posto 2013 m. pavasarį, o vėliau pasklido dar baisesnė žinia – 2014 m. suplanuoti 14 nm procesoriai Broadwell turės tik BGA lizdą. Liaudiškai tariant, toks procesorius turės būti įlituotas į motininę plokštę, o tai turės padaryti kompiuterių gamintojai. Pakeisti tokią mikroschemą namų sąlygomis bus neįmanoma be specialios įrangos ir atitinkamų gebėjimų.

intel-paul-otellini-time-in-our-business

Paul Otellini puikiai suvokia, kad jo taikyti „seni geri“ metodai naujoje Post-PC eroje norimų rezultatų neduos

Kas jau priprato per paskutinius kelis dešimtmečius (ar net daugiau) surinkinėti dar IBM pasiūlytą asmeninį kompiuterį, puikiai supras, kur slypi problema. Juk būtent „žydrasis gigantas“ sugalvojo tokią modulinę struktūrą, kurioje viską lengvai susirenka, susijungia, su galimybe visa tai pakeisti, modernizuoti ir t.t. Procesorius, motininė plokštė, operatyvioji atmintis, vaizdo plokštė ir kiti adapteriai – viskas sulipdoma be litavimo įrangos, o vėliau lengvai atjungiama/išardoma. Būtent tokia modulinė struktūra leido IBM užkariauti asmeninių kompiuterių pasaulį, o tai įvertino ne tik verslas, tačiau ir paprasti vartotojai.

Puikiai suprantate tokio kompiuterio privalumus: kažkas netenkina po poros metų, kai įsigijote tokį kompiuterį? Prašau, štai jums naujas procesorius, štai jums daugiau atminties, štai jums motininė plokštė su reikiamomis sąsajomis… Šis malonumas su Intel Broadwell bus tikrai nepigus – juk procesorius įlituotas. Turbūt nereikia sakyti, kad motininė plokštė su procesoriumi dažnai yra patys brangiausi komponentai, tad keitimo perspektyva tikrai nedžiuginanti. Kol kas kompiuterių gamintojai patys sprendžia, įlituoti procesorių ar ne. Su Broadwell, panašu, pasirinkimas „50/50“ negalios. Kai kurie motininių plokščių gamintojai (bent jau to nepabijojo pasakyti taivaniečių ASUS) jau oficialiai pranešė, kad jie atitinkamu būdu sureaguos į tokį pasirinkimo laisvės suvaržymą. Tik koks bus pasirinkimas, kai alternatyvų ne tiek jau ir daug? Žodžiu, porą metų dar pagyvensime, o paskui…

Beje, ekspertai, aiškindami tokią Intel vadovybės iniciatyvą, nevalingai daro stulbinančią išvadą: jei kas ir nukentės, tai ne procesorių gigantas, ne kompiuterių gamintojai ir ne vartotojas, o motininių plokščių gamintojai, kurie teliks arba AMD, arba… ARM. Pašalindama tokį malonumą, kaip etapais vykdoma modernizacija, Intel verčia vartotojus pirkti naują asmeninį kompiuterį kas keletą metų vietoj to, kad ieškotų galingesnių komponentų, kurie kažkodėl turi „blogą bruožą“ nuolat pigti.

Turbūt galima iš karto imti kaltinti prieštaraujančių faktų pateikimu: vartotojai nenukentės, tačiau jiems nebus leidžiama modernizuoti. Pasirodo, viskas labai paprasta – asmeninio kompiuterio modernizavimo mada praėjo. Šiuolaikinis vartotojas (ne tik namų, tačiau ir verslo) savo kompiuterį atnaujina labai retai. O gal teisingiau būtų pasakyti, kad niekada? Ir jei jau ryžtasi, tai iš karto perkamas naujas kompiuteris, nes taip paprasčiau. Juo labiau, kad skaitmeninės technikos paprastumas vartotojų yra ypač vertinamas (pažvelkite į planšetinių kompiuterių bumą ir suprasite, kad šie teiginiai ne iš piršto laužti). Asmeninis kompiuteris tapo eiline buitine technika, kuria naudojamės iki fizinio arba moralinio pasenimo, o tada keičiame nauju. Paprasta ir aišku. Tokiu būdu, įlituotas į motininę plokštę Broadwell procesorius – tai tiesiog vartotojų poreikių atspindis.

Julie Larson-Green - tai tas žmogus, kuris turėtų mus vesti per smarkiai padažnėjusį Windows atnaujinimų magistalę

Julie Larson-Green – Microsoft moteris, pakeitusi „nerangų“, studentus išėjusį mokyti Steven Sinofsky. Jei tik kas nors bus negerai su Windows 9 ar Windows 13, visus laiškus siųskite jai.

Tačiau užteks visokiausių baisių istorijų apie Intel. Turime ir kitų herojų, pavyzdžiui, Microsoft. Turbūt ne veltui „senas vilkas“ Steven Sinofsky nusprendė pasitraukti iš Windows padalinio vadovo posto. Šis didelę patirtį ir darbo stažą programinės įrangos gigante turintis profesionalas ilgą laiką buvo pripratęs brandinti projektą kaip vyną, ir tik po to išleisti į rinką. Tačiau dabar Microsoft mes takelį dėl greitkelio, kuriame jau gainioja savo bolidus Apple, Google ir kiti. Taigi nuo šiol ir Microsoft ketina išleisti po naują operacinės sistemos versiją kasmet. Jau girdėjome kalbas, kad po metų turėsime Windows Blue (turbūt taip vadinsis Windows 9), dar po metų – kas nors panašaus į Windows Red 9 (Windows 10 analogas), dar vėliau – Windows Green (Windows 11) ir t.t. Korporacijai iš Redmondo tai yra milžiniškas žingsnis į priekį. Turbūt ne veltui apie tokį sprintą išgirdęs Steven Sinofsky ir pasitraukė į akademinius sluoksnius – ten kosminiai greičiai nereikalingi.

Windows skirti kompleksiniai atnaujinimų paketai (Service Pack), kurie užpildydavo Windows naujienų trūkumą nuolat žinių apie konkuruojančias programines platformas užpildytoje industrijoje, dabar taps nereikalingi (turbūt dabar suprantate, kodėl apie Windows 7 Service Pack 2 negirdėti nė menkiausio žodelio?). Kasmet pasirodysiančios naujos OS versijos neleis vartotojams baksnoti pirštu ir sakyti, kad tai seniena, kai aplinkui viskas atsinaujina tiesiog žaibo greičiu – netgi tas pats Linux! Taigi šalia kas metus – du atsinaujinančių iOS ir Mac OS X, Android ir Chrome OS bus galima pamatyti ir nuolatos jauną operacinę sistemą Windows, apie kurią niekas negalės pasakyti, kad tai yra „akmens amžiaus“ palikimas (Windows XP šiais mobilių platformų eros laikais, turbūt, niekaip kitaip ir nepavadinsi).

Aiškus greito tempo pasirinkimo pavyzdys – tai Windows 8, kuri su tam tikrais niuansais gali būti laikoma unifikuota programine platforma tiek asmeniniams kompiuteriams, tiek ir mobiliems įrenginiams (telefonams bei planšetėms). Jei nori atsikasti mobilaus įrenginių segmento, privalai keistis: čia neužteks išleisti operacinės sistemos kas trejus metus – čia vieneri metai atitinka tris senus, todėl neskubėti tampa per didele prabanga net tokiems gigantams, kaip Microsoft.

Beje, kai kurie analitikai jau prognozuoja, kad padažnėję atnaujinimai leis pasiūlyti ir mažesnę kainą. Kažkas netgi pajuokavo, kad Microsoft savo naująją operacinę sistemą Windows Blue apskritai pasiūlys nemokamai (nors čia būtų panašiau į technologijų pasaulio humorą), kad tik visi kuo greičiau mestų per bortą Windows XP/Vista/7 esančius „langus“ bei pasirinktų modernią (patogią?) „plytelėmis išklotą“ vartotojo sąsają. Kažkam tai bus tikrai skausminga patirtis, tačiau juk ne veltui sakoma, kad tobulėjimui ribų nėra, o kas nenorėtų būti tobulu?

Štai ir išsipildo Steve Jobs svajonė - kompiuterį turi net ir tas, kuris apie jį visiškai nieko nenutuokia. Viskas taip paprasta, kaip to ir nori eilinis vartotojas.

Štai ir išsipildo Steve Jobs svajonė – kompiuterį turi net ir tas, kuris apie jį visiškai nieko nenutuokia. Viskas taip paprasta, kaip to ir nori eilinis vartotojas „Just buy it and use it“

Vartotojams kasmetinis atnaujinimų ciklas – anokia naujiena, taigi Microsoft galės aktyviai nerti į kovą dėl vartotojų piniginių turinio. Antra vertus, nereikia užmiršti, kad turime dar vieną segmentą, kuriame kompanija iš Redmondo labai stipri – tai verslo atstovai. O jiems, dar sėkmingai gyvenančiais su senutėle Windows XP, tikrai reikės priprasti prie dažnų operacinės sistemos atnaujinimų. Nemažos išlaidos, susijusios su migracija, su naujų programų įsigijimu, personalo apmokymais ir t.t. – visa tai tikrai nėra stabilios veiklos pagrindas. Tokiu būdu, verslo segmentas, sugebėdamas per dešimtmetį atsinaujinti tik vieną kartą, diegdamas kas antrą Windows versiją, dabar iš eilinių vartotojų pusės apskritai gali paversti Naująja Neandertalija – juk dabar su padidėjusiais Microsoft tempais bus galima praleisti ir kokias penkias – šešias (ar net dešimt) operacinių sistemų versijų!

Taigi ateityje dažnas nemodernizuojamų asmeninių kompiuterių keitimas sutaps su dažnu Microsoft operacinių sistemų atsinaujinimu. Savo elektroninius draugus pirksime kas metus – dvejus, tikėtina, kad jie bus pigesni, o kartu greičiau reaguos į naujus madų vėjus. Kažkur visa tai girdėta… O taip, būtent tuo dabar ir užsiima trečiasis pradžioje minėtas technologijų rinkos žaidėjas – korporacija Apple, kuri sudėtingą elektroniką paverčia vartotojui draugiška produkcija, o už tai jai atsidėkojama plačiai atvertomis piniginėmis. Tik dabar belieka atsakyti į dar vieną klausimą: kaip gi atrodys ateities asmeninis kompiuteris?

Vienas komentaras

  1. Seven parašė:

    Berods, Intel’is jau pranese, kad „tradiciniai“ LGA procesoriai bus palaikomi ir ateityje, tai del to nerimauti gal ir nereiketu.

    O siaip tai cia viskas paprasta kaip 2 kapeikos – visas IT verslas nori visa turini ir paslaugas sukist i Cloud’a, o vartotojams parupinti „thin client“ tipo iranga, kaip sakant, nori dar didesnes kontroles. Kolkas link to po truputi ir judama.


Kitos kategorijos naujienos