DNR kompiuteriai jau šalia: 1 grame DNR sutalpinta 2200 TB


DNR

Reikia pripažinti, kad paskutiniu mokslininkus labai vilioja DNR kaip tradicinių duomenų kaupiklių alternatyva. Ir pagrindinis yra neginčijamas – tai milžiniška tokių kaupiklių talpa.

Štai gerai pažįstama organizacija CERN, kuri atlieka bandymus su Didžiuoju hadronų kolaideriu, kasmet sugeneruoja net 15 petabaitų (15 PB) informacijos. Štai kiek visa tai užimtų tradiciniuose kietuose diskuose (ar net CD laikmenose), galite paskaičiuoti patys, tačiau tokiam kiekiui informacijos sutalpinti prireiktų vos 7 gramų DNR. Aišku, tam reikėtų pasinaudoti Europos molekulinės biologijos laboratorijos (Vokietja) pasiūlytu informacijos kodavimo metodu.

Naujojo metodo dėka mokslininkų grupė į DNR pavertė 154 V. Šekspyro sonetus, M. Liuterio Kingo kalbą „Aš turiu svajonę“, taip pat klasika tapusį Votsono ir Kryko straipsnį apie DNR struktūrą, laboratorijos darbuotojų nuotraukas ir patį informacijos konvertavimo į DNR metodą. Darbo autoriai žurnale Nature teigia, jog jiems pavyko atkurti į DNR įrašytą informaciją 100 procentų tikslumu.

Kaupikliai DNR pagrindu gali būti ne tik labai talpūs, tačiau ir patikimesni, nei mums įprasti kieti diskai su magnetinėmis plokštelėmis ar optiniai diskai. Galų gale, mamuto DNR šaltoje žemėje išgulėjo beveik 50 tūkst. metų be informacijos praradimo. Tačiau šiuo metu pagrindine tokių DNR kaupiklių manipuliavimo problema išlieka laibai aukšta kaina. Vieno megabaito (MB) kodavimas į DNR kainuoja nei daug, nei mažai – 12400 JAV dolerių (virš 32 000 litų). Dar maždaug 200 JAV dolerių teks išleisti, kad tam vienam megabaitui informacijos ištraukti iš DNR.

Antra vertus, mokslininkai yra tvirtai įsitikinę, jog šis metodas po kurio laiko atpigs ir po pusės amžiaus (pasiruošę laukti?) jo dėka bus galima apdoroti didelius masyvus svarbios, tačiau retai naudojamos informacijos (kad ir iš to paties Didžiojo hadronų kolaiderio).

Komentuoti nebegalima


Kitos kategorijos naujienos