Nuobodžiojo Facebook saulėlydis ir naujos revoliucinės idėjos paieškos


Turbūt visi prisimena per visas žiniasklaidos priemones pagarsintą įvykį, kai Google direktorių valdybos pirmininkas Eric Schmidt aplankė Šiaurės Korėją. Vizitas buvo pateiktas kaip privatus, tačiau buvusio Google generalinio direktoriaus statusas ir tos įstaigos, kurioje jis darbuojasi, pasaulinis vardas neleido jam ramiai užsiimti savo/kompanijos reikalais.

Eric Schmidt in North Korea

Simbolinė akistata Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane. Galbūt po viso šito pamatysime naują revoliuciją?

„Turistų“ komanda greitai apaugo oficialiais JAV Vyriausybės atstovais ir politiniais motyvais, tuo tarpu žiniasklaida buvo nežinioje – ko gi ieškoti, kur Internetą turi tik išrinktieji komunistų partijos nariai, o kompiuteris yra toks pats deficitas, kaip ir maistas? Vieni sukiojo pirštu ties smilkiniu, kiti analizavo… Vis tik atsakymas į šį ir panašius klausimus gali slypėti „kažkur anapus“, ten, kur eilinio vartotojo žvilgsnis užklysta tik tuomet, kai jam parodoma pirštu. Ir šią istoriją reikėtų tęsti, pasirinkus kitą kompaniją – socialinį „vorą“ Facebook, kuris apraizgė jau gerą milijardą Žemės gyventojų.

Akcijų biržų spekuliantai puikiai žino, kad 2012 metų pabaiga kompanijai Facebook buvo tikrai sėkmingi. Socialinio tinklo vertybiniai popieriai, nuo praėjusių metų gegužės mėnesio ritęsi tik žemyn, vėliau atsigavo ir dabar vėl siekia maždaug tą ribą, su kurią ir buvo žengta į akcijų biržą. Facebook akcijų pasirodymas viešumoje buvo laukiamas su pačiu didžiausiu nekantrumu, kartu buvo kalbama, kad pasirodymo momentas bus tikrai grandiozinis. Ir ne tik pačiai kompanijai, tačiau ir su ja susijusiems „startup‘ams“. Visa tai įvyko: praėję metai buvo tikras technologinių kompanijų IPO sprogimo laikotarpis, jei tikėtume The Wall Street Journal.

Tik po pavasario atėjo vasara – brandos metas: Facebook akcijos kainų ėmė ristis, o tuomet pasipylė ne tik kritikos, bet ir kibirai pamazgų. Mark Zuckerberg su kompanija visa tai atlaikė, ir rodės, kad greitai sulauks pagyrų. Tačiau vos tik kompanijos rinkos vertei vėl pradėjus augti, žiniasklaida ir ekspertai tarsi dingo skradžiai žemę. Vieni nustebo, kiti ne (bet tik dėl to, kad neva žiniasklaida vaikosi tik blogybių ir sensacijų), tačiau faktas lieka faktu – Facebook tapo eiline kompanija, kurios vadovui dabar galvoje sukasi tik viena mintis: kaip uždirbti savo investuotojams. Tokiu būdu, galima kalbėti apie didžiosios Facebook idėjos pabaigos pradžią, kurią jau kuris laikas demonstruoja išsivysčiusios šalys, kurių gyventojai jau persivalgė ir dabar ieško naujos revoliucijos.

Turbūt retas iš mūsų prisimena „pasaulį prieš Facebook“. O juk tai buvo vis dar lėto Interneto, fragmentuotų komunikacijų, tūkstančių bandančių išsišokti Interneto puslapių laikotarpis. Vis tik Mark Zuckerberg sugebėjo surinkti į vieną vietą daugybę komunikacinių priemonių, galybę internautų, o kartu ir milžinišką kiekį verslų. Ir tada keitėsi viskas: pamatėme beribį mobilų internetą, į socialinius tinklus persikėlusį bendravimą bei eilę verslo modelių – už visa tai reikėtų dėkoti tiek socialiniams tinklams, tiek ir pačiam Mark Zuckerberg, kuris nors ir nebuvo pirmasis tokių tinklų pradininkas (prisiminkime kad ir tą patį MySpace), tačiau būtent jo projektas dabar yra Nr.1 visame pasaulyje.

Jis globalų Internetą padarė socialiu, nors to niekas nelaukė ir nesitikėjo. Tačiau revoliucija baigėsi, kas toliau?

Jis globalų Internetą padarė socialiu, nors to niekas nelaukė ir nesitikėjo. Tačiau revoliucija baigėsi, kas toliau?

Būtent dabar mes galime kalbėti apie globalų – socialų Internetą. Turime Facebook, turime Twitter, turime kad ir tą patį Google+ su LinkedIn… Anksčiau jokia rimta kompanija negalėjo sau leisti neturėti Interneto puslapio, dabar gi nebūti Facebook – tokia pati negarbė. Socialiniai tinklai nuolat bando naujas technologijas (prisiminkime neseniai debiutavusią Facebook paieškos sistemą Graph Search, pokalbių aplikaciją Facebook Messenger ir t.t.), tačiau puikiai žinome vieną tiesą – viskas kada nors baigiasi. Tuomet romantika dingsta, o neseniai rastų aukso kruopelių tenka ieškoti giliai po žeme, taigi ateina ilgas rutininis darbas.

Ir kai didžiosios idėjos baigiasi, revoliucijai taip pat ateina galas. Prisimenate pionierių Naspter? Dabar turime mylimą/nekenčiamą uTorrent. Buvo Altavista, dabar – Google; buvo Netscape, dabar – šaunusis trejetukas (Chrome, IE, Firefox). Prisimenate mIRC ar ICQ? Taigi ir jų vietą dabar pakeitusi Skype. Tas pats ir su Facebook, kuris virsta viena iš daugelio korporacijų. Didelė, bet eilinė. Ir net kai žurnalistai sako „man liūdna“ (būtent taip apie 2012 metus prasitarė puslapio TechCrunch.com įkūrėjas J. Michael Arrington), tai reiškia viena – reikia kažko naujo, naujos didelės, revoliucinės idėjos, kurios galėtų vėl visą pasaulį apversti aukštyn kojom.

Kai kas kalba, kad daugiau nei prieš dešimtmetį situacija priminė šiandieninę, tik tuomet pasaulis minėjo sprogusį „DOT COM“ burbulą, senų technologijų varomą Google (favoritas, tačiau ne dėl revoliucinių idėjų), šiek tiek Interneto pamatus judinančią Napster, tačiau vis tik tai buvo dar ne tai, ko reikėjo. Ir štai „Didysis sprogimas“: socialinių tinklų invazija buvo netikėta, nenuspėjama, jos dėka išaugo tūkstančiai kompanijų, kurios Internetinį verslą pavertė Socialiniu verslu, tuo tarpu vartotojai savo noru atsisveikino su privačiu gyvenimu. Internetas tapo ne tik globaliu, tačiau ir socialiu… Tačiau kas toliau?

Ir po ilgų nukrypimo dabar galime sugrįžti prie korporacijos Google bei jos valdybos pirmininko Eric Schmidt vizito į Šiaurės Korėją. Ką mes žinome apie šią šalį be žiniasklaidoje mirgančių naujienų apie karinę komunistų partijos diktatūrą, koncentracijos stovyklas, badą, visišką izoliaciją nuo išorinio pasaulio, branduolinę programą ir kartas nuo karto bandymą pažaisti karą su kaimyne P. Korėja? Turbūt daugiau papasakotų Andrius Mamontovas, tačiau mums rūpi Eric Schmidt vizitas.

Ko gi iš tikrųjų ieškojo Google tame juodame Žemės lopinėlyje, kuriame ne tik Interneto, tačiau ir šviesos naktimis nebūna?

Ko iš tikrųjų ieškojo Google tame Žemės lopinėlyje, kuriame ne tik Interneto, tačiau net ir šviesos nėra?

Ir čia reikia pripažinti, kad šis Google žmogus Š. Korėjoje mato ne anksčiau išvardintas problemas (eilinio Vakarų gyventojo akimis), o pigią ir itin motyvuotą darbo jėgą, unikalų intelektualinį potencialą, leidusį šaliai pakilti į kosmosą, taip pat jauną valstybės lyderį (turintį potencialo, kurį Eric Schmidt savo laiku įžvelgė jaunuoliuose Larry Page ir Sergey Brin), kuris turi noro bent kažkiek atlaisvinti ekonominius gniaužtus ir leisti savo žmonėms daryti kažką savarankiškai, o ne tik paliepus.

Reikia pripažinti, kad Š. Korėja yra itin retas Žemės lopinėlis, į kurį dar nežengė investuotojo koja. Tuo tarpu naujos rinkos turi tendenciją augti beprotišku greičiu. Ir galima spėti, kad būtent tokios galimybės ieško vienas iš Google vedlių. Juk niekas negali garantuoti, kad nauja, didelė verslo idėja negali „sprogti“ spygliuota viela ir minų laukais aptvertame Žemės lopinėlyje. Juo labiau, kai susiduriame su badaujančiais (realiai), bet turinčiais idėjų, noro ir užsidegimo iš vienos pusės, bei su badaujančiais (idėjiškai), bet turinčiais finansų ir galimybių iš kitos pusės.

O gal vis tik nauja revoliucija taps dar didesnis mobilumas su papildytos realybės akiniais, tingiai sėdint bepiločio automobilio krėsle? Balso komandomis valdoma kompiuterinė įranga bei išmanūs laikrodžiai ant rankos riešo? Mintis skaitantys šalmai ar jų paprastesnės reinkarnacijos? O galbūt turite savo didžiąją idėją ar tiesiog numanote, kokia ji galėtų būti?

2 komentarai (-ų)

  1. Nepatenkintas parašė:

    Kokia čia dar revoliucija? Paprasčiausiai ieškosi pigios darbo jėgos, nes kinų algos auga, greit neapsimokės jų samdyti. O Š. Korėja dar 20 metų bus atsilikus ir pigi.

    • Rokas parašė:

      Kas iš tos darbo jėgos, jeigu jų paslaugos nebebus reikalingos? T.y. taps eiliniu interneto portalu. Jie ir ieško kažko naujo, kas rinkai būtų pateikta kaip šviežiena. Tarkim kaip facebook.com prieš ketvertą metų.


Kitos kategorijos naujienos