Galvoti – kenksminga, arba Kaip mąstymas kenkia DNR


Turbūt ne kartą teko girdėti išsireiškimą „Kas per daug, tas nesveika“. Panašu, kad šis išsireiškimas turi rimtą biologinį fundamentą. Ir mažai kas galėjo pasakyti, jog ir galvoti iš tikrųjų kenksminga: mokslininkai iš Gladstono instituto (JAV) teigia, kad aktyviai mąstant, aktyviuose neuronuose pažeidžiamas DNR – ir kuo aktyvesnės nervinės ląstelės, kuo intensyviau individas galvoja, tuo smarkiau jos pažeidžiamos.

smegenu-neuronai

Ačiū neuronams, kurie sugeba „susiremontuoti“ taip greitai, kad ląstelė to nepajustų

Mokslininkai sodino jaunas peles ir naujus narvus, kurie buvo daug erdvesni, nei seni, su naujais žaisliukais ir naujais kvapais. Gyvūnams būdavo duodamas kelios valandos naujos teritorijos išstudijavimui ir prisiminimui, o vėliau matuodavo baltymo gamma-H2A.X kiekį smegenyse. Šis baltymas kaupiasi, kai DNR pasirodo kelių grandinių sąsajų nutrūkimai. Mokslininkų teigimu, vienos grandies sąsajų nutrūkimai DNR nėra retenybė, tačiau dviejų grandžių, kai nutrūksta iš karto dvi gijos DNR molekulėje – tai jau rimtas pavojus ir paprastai lemia kokią nors ligą. Taigi tyrimo autoriai smarkiai nustebo, kai absoliučiai sveikų pelių neuronų DNR buvo aptikti tie patys „ligoti“ grandinių nutrūkimai. Mokslininkai žurnale Nature Neuroscience teigia, kad pas peles naujose narveliuose tokių trūkusių grandinių buvo šešis kartus daugiau, nei pas tas, kurios liko senuose narveliuose.

DNR pažeidimai būdavo tose smegenų vietose, kuri, kaip manoma, atsako už erdvinę atmintį. Kitais žodžiais tariant, normalus sveikų smegenų aktyvumas, pasirodo, gana smarkiai susijęs su nesveikais molekuliniais įvykiais. Taigi turime situaciją, kaip mokymasis ir atsiminimas lydimas padidinto DNR pažeidimo procesų bei padidėjusio jų „remonto“ atvejų (jei to nevyktų, smegenys gana greitai nustotų veikusios).

Kodėl neuroninis aktyvumas pažeidžia DNR, mokslininkai kol kas paaiškinti negali. Tikėtina, kad visa tai susiję su tuo, kad aktyvius neuronus pažeidžia daug laisvų radikalų, kurie ir drasko DNR į gabalus. Be to, laboratorinėse sąlygose vykdyti bandymai su nervinėmis kultūromis parodė, kad naudoti preparatai – antioksidantai nė kiek nesumažindavo DNR molekulių grandžių nutrūkimų. Tyrėjai mano, jog DNR sąsajų nutrūkimuose gali būti tam tikra prasmė: mokymosi ir prisiminimo proceso metu gali būti aktyvuojama kai kurių baltymų sintezė ir, galbūt, DNR grandžių nutraukimas bei taisymas kažkaip įtakoja genų aktyvumą ir jų tarpusavio bendravimą.

Visa tai gali turėti tiesioginių sąsajų su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio sindromas. Didžioji pažeistų DNR dalis yra likviduojama per parą, tačiau jei neuronuose yra beta-amiloidai, kurie kaupiasi Alzheimerio ligos atveju, daugelis DNR pažeidimų taip ir lieka „nesuremontuoti“. Antra vertus, jei pelėms buvo duodamas antiepilepsiniai preparatai, DNR grandžių nutrūkimų lygis sumažėdavo. Dar vienas įdomus faktas: pasirodė, kad Tau-baltymo – dar vieno baltymo, kuris būdingas neurodegeneracinėms ligoms – nebuvimas neleisdavo DNR grandims nutrūkti, net jei beta-amiloidų ląstelėse būdavo daug.

Aišku, mokslininkams dar teks atlikti daug darbų, kad galėtų patvirtinti (arba paneigti) savo hipotezės, kodėl visa tai vyksta ir kaip visa tai galima įtakoti. Norisi tikėti, kad tai bus padaryta artimiausiu metu, juo labiau, kad paliestas žmonijos egzistavimo klausimas (prisiminkime garsųjį R. Dekarto ištartą „Mąstau, vadinasi, egzistuoju“).

Komentuoti nebegalima


Kitos kategorijos naujienos