Naujas Qualcomm procesorius veikia kaip žmogaus smegenys


Kompanija Qualcomm nori sukurti iš tikrųjų mąstantį procesorių, kuris funkcionuos panašiai, kaip ir žmogaus smegenys. Tokiai architektūrai nereikės kodo, ji galės suprasti komandas be būtinybės rašyti programas. Šiuos procesorius Qualcomm vadina Zeroth. Jiems jau yra sukurti programiniai instrumentai, kurie gali išmokyti kompiuterį gero arba blogo elgesio. Ir tam nereikės jokio programavimo.

Demonstracijoje kompanija parodė robotą, kuris mokosi lankyti tik baltos spalvos kvadratus. Iš pradžių mašina tyrinėja erdvę, kiek vėliau, aplankant baltą kvadratą, atliekama teigiama stimuliacija. Robotas supranta tai ir pradeda lankyti tik baltus laukelius. Jis mokomas suprasti, pasitelkiant komandą „geras robotas“, o ne sudėtingus algoritmus.

Kompiuterio architektūra modeliuojama, remiantis neuronų principu. Tai leidžia procesoriui pasyviai reaguoti į stimuliaciją, laukiant neuronų aktyvumo įsižiebimo. Tai leis gauti naujos informacijos, o kartu sukurti  efektyvią bendravimo struktūrą. Kitąmet kompanijos Qualcomm platforma taps prieinama mokslininkams bei startuoliams.

12 komentarai (-ų)

  1. Redas parašė:

    Komentaras

  2. zet parašė:

    realiai tai galima padaryti su bet kokia neuroniniu tinklu programa. Paprasta NT galima ir ant exelio suprogramuoti (esu tai padares). Cia kur kas butu idomiau, ar cia softas kitoks, ar kitokios prigimties gelezis naudojama, kuri kitaip islaikytu atminti ir naudotu is principo kitoki programavima (o apie tai straispnyje ne zodzio).

    Is principo atskirti „gerasias“ spalvas uztektu net ne tinklo, o vieno neurono. Daud idomiau, kaip indentikuoja tas plyteles ir parenka kelia.

    Zodziu, apie tai kas idomu, ne zodzio straisnyje.

  3. guru parašė:

    ZET, marš straipsnio rašyt, suintrigavai 😉

    • zet parašė:

      kad nereikia cia to straipsnio, ir pats tik minimaliai juos maiges. Neuroniniai tinklai seniausiai israsti/atrasti. Tik idomumas tas, kad smegenys siuncia lygegreciai daug signalu, o suprogramuotame signalo imitacija keliauja nuosekliai, kad net su dabartiniais kompais uztrunka labai daug. Israstas memristorius ar koks tai daiktas, kuris fiziskai turi atminti ir elektronikoje vadinamas ketvirtuoju elemenu, ir galimas is principo kitoks poziuris i n.t. programavima (pilna straispniu internete, pvz:
      http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0893608010000948
      http://inst.cs.berkeley.edu/~ee290n-1/sp09/handouts/TheFourthElement.pdf
      )

      Neuroninis tinklas is principo yra klasifikatorius, kuris gautus duomenis kategorizijuoja i daugiau maziau/juoda balta/taipNe ir atitinkamai reaguoja (stiprina teigiamas jungtis, slopina neigiamas, keiciasi paskaiciavimo rezultatais su aplinkiniais neoronais). Bandyta naudoti klasifiktuoti akciju rinkoms ir viskam kas netingima. Bet kad nustatyti realias, o ne salutines korealiacijas, daznai reikia be galo daug duomenu. Del siu ar kitu priezasciu neoroniniai tinklai daznai turi pradinius apmokymus (tam tikra pradine klasifikacija). O toliau miskas 🙂
      Kalbant apie dirbtinius tinklus, yra daug ju tipu, potypiu, sluoksniu, komunikavimo, apmokymo budu, mutavimo savybiu. Yra random tinklu generaimo budu.
      Bet ant pasaulio ne daug kam pasiseke daug ka nuveikti.
      Tiesa, tam tikrus neoroninius tinklus atitinka matematikos minimizavimo uzdaviniai, su matlabu galima lengvai paskaiciuoti. Bet lietuvoje yra tikrai daug zmoniu, kurie gali daug daugiau papasakoti.

      Tiesa, yra idomybiu apie neoroniniu tinklu apmokymus. Cia priklauso nuo gautu duomenu tipo. Tarkime, yra labai svarbus duomuo, nuo kurio priklauso kiti duomenys, bet jis issoka retai, tai neoroninis tinklas gali arteti iki jo ivertinimo kaip realus, bet del to domens reto pasikartojimo jo svarba minimizuoti, ir tai kartotis ciklais.
      Dar galimas apsimokinimo greitis,( kiek greitai keicia tinklas savo svorius). Pliusai, kad gali ivertinti svarbias retai pasikartojancias reiksmes, bet minusai, kad gali persimokinti – nukrypti i dausas. Taip papt apmokinant priklauso duomenu issibarstymas. Tuos pacius apmokininimo duomenys pateikus kita seka, galima gauti skirtingus atsakymus.

      Nors mano zinios tikrai zalios, bet tikrai zinau, kad ismokinti robota nevaziuoti ant zalios ar baltos plyteles tai juoku darbas. Tik klausimas, kokiu budu robotas gauna ivestis, pats indentifikuoja ivestis? Jei pats indentifikuoja ivestis, tada idomumas yra ne apsimokimas, o savarankiskas ivesciu pagal kamera ar kitokius jutiklius indentifikavimas, jungimas i panasius ar vienodus. Pvz jei bus kvadrateliai ar trikampeliai lauke, tai ju dydis, forma, spalva. Jei robotas pats sugebes tokias ivestis nustatyti ir jas kategoriziuoti, parametrizuoti – tai super. Tada tikrai saunu. O turint automatiskai parinktas ivestis jas apmokinti, kuri gera ar bloga ar ju derinys geras blogas – cia jau paprasta.
      O sis straipsnis neturi jokios praktiskai informacijos apie ka skelbia antraste. O gaila.

      • Me parašė:

        ka ir patvirtina teiginys „ant exelio suprogramuoti“, dvejetukininko paistalai. Kazka kazkur girdejo ir jau galvoja vaikas kad proto gumbas.

        Tik juokinga skaityti tokias neamones, ivestis isvestis 😀

        sesk zet 2

        • zet parašė:

          o gal as is to ir pinigus uzidirbdavau 😉 tik aisku ne is exelio ;), o naudojant specialu softa. Tik gal kabinekis protingiau, nes gaunasi, kad „vienetukininkas“ kabinejasi prie „dvejetukininko“.

          Tik sakau, kad toks neuroninis tinklas yra lygus puse valandos net tokio „dvejetukininko“ kaip as pastangu net nenaudojant jokio specealus softo. NT pagal sudetinguma lengvai uzmaunamas net ant exelio. Ir exelis tam labai patogus daiktas, nes patogiai rasyti formules, kai vienas langelis priklauso nuo kito, viena eilute nuo kitos, butent taip ir veikia n. tinklai.
          Ir tas robotas turetu spresti idomesniu uzdavinius, negu kad ismokti nevaziuot prie blogu plyteliu. Tai navigacija, marsruto parinkimas, plyteliu indentikacija. Arba esme yra ne ka robotoas moka, o koks softas, kokia gelezis, gal visai kitu pagrindu tas dirbtinis intelektas idiegtas. O apie tai straipsnyje ne zodzio.

          Kaip man patinka, kai raso pazymius, kurie patys temoka vienetukui 😉

  4. Me parašė:

    parodyk nors viena savo suprogramuota scripta bent, tikiuosi tai nebus excelio formato, tada parasysiu tau 3. Beje jei tau tokio roboto suprogramavimas uzima 3h, kodel tu dar cia svaistai laika?

    Cia toks dvejetukininku mentalitetas dergti mokslininkus iki kuriu lygio paciom neuzteks pasiekti viso gyvenimo.

    • zet parašė:

      1. Nieks nedergia, ir tuo labiau ne apie mokslininkus, o pasisakiau apie straisni bei jo nepilna informacija. (Neidemiai skaitai reiskias).
      2. Tikrai nenureiksminau mokslininku, o isskyriau, kad ismokti atskirti geras ir blogas plyteles yra juoku darbas, ir priesingai – auto navigacija turi buti issukis (cia vel apie straipsni, o ne mokslininkus).
      3. Jei tau toks juokingas excelis, parasyk per valanda neorinini tinkla, tai reiskia- pilnai veikianti, kur pagal bet kokius paduotus parametrus pats apsimokina ir t.t. 🙂 Programavimo platformos isskyrimas cia isvis idomus reikalas 🙂 Gal galetum pagristi, tikrai idomu 🙂 pvz kuo skiriasi 2+2 suprogramuoti su java, php ar kita programavimo kalba 🙂 ?

      4. Klausimas, kodel cia svaistau laika? Atsakymas, galiu sau tai leisti :). O tu ?

      Pvz geras saltinis su tikrai labai gera geometrine interpretacija (kam idomu):
      http://www.byclb.com/TR/Tutorials/neural_networks/ch8_1.htm

      • Me parašė:

        Juokingas tu man, speju kad tau iki 15metu dar reik pagyventi nemazai, gerai pataikiau? 2+2 suskaiciuoti gali ir su colculetorium. Kokius dar parametrus, gal reiksmes turejai omeni? 4. neteisingas atsakymas. O as dirbu programuotoju(8 metai) ir galiu sau leisti atrasyti I tokius tuscius vaiku postus, siaip net nezinau kam ta darau, nes matau kad tai beprasmiska, siuolaikiniai vaikai matau labai protingi, sugeba su exceliu suprogramuoti 2+2, tad net neverta su jais gincytis 🙂 Ok peace sekmes galejime sau leisti 🙂

        • zet parašė:

          deja, turiu nuvilti 🙂 Net labai.

          Ok, programuotojui paaiskinsiu kita kalba: Sukonstruoti plaktuka yra kaip du kart du, ir seniai kam reikia tas moka. O vat atspausdinti plaktuka su 3D printeriu jau kas kita.
          Su situo pavyzdziu yra LYGIAI tas pats. Toki neuronini tinkla ir sudetingesnius as esu suprogramaves NET su exceliu. Nekalbant apie sudetingus visokius kitokius varijantus,a pie kuriuos nekalbejau. Aisku kai kam neiprasta, kad zmogus nepradeda girtis super duper projektais. Ir pabreziu, kad esme turi buti kitoje dalyje: navigacijoje, kazkokiam spec programavimo bude, gelezyje ar dar kur kitur.
          Taigi 8 metu programuotojau, sakau, toki neuronini modeli yra 2 kapeikos suprogramuoti. „Toki“, tai ismokinti kategorizuoti plyteles pagal gera ar bloga.

        • zet parašė:

          “ vaikai matau labai protingi, sugeba su exceliu suprogramuoti 2+2, tad net neverta su jais gincytis“ 😀

          is tavo posto taip ir nesupratau, ar:
          1. Neoroninis tinklas tai netiklas jei yra ant excelio.
          2. Ar ant excelio isprincipo neimanoma nieko suprogramuoti? Tuo labiau excelio 🙂 ?

          Ten kur sakiau „parametrai“, tai ir reiskia „parameterai“. Neuroninis tinklas prisitaiko pagal skirtingus parametrus, o tie skirtingi parametrai aisku uzpildyti testinemis reiksmemis.

          Ir tavo deliai, idomumo delei dar budamas matematikos studentas kuriau imitacinius statinius modelius su JAVA. Ir del neuroniniu tinklu, esu dalyvaves dideliuose lietuvos mastu projektuose ;).


Kitos kategorijos naujienos