NSA kuria „viską galintį nulaužti“ kvantinį kompiuterį


dwave-quantum-pc-680

Leidinys The Washington Post publikavo dar vieną Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) nutenkintų duomenų porciją. Šis buvęs JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) darbuotojas išviešino visą galybę slaptų dokumentų ir dabar leidžia pažiūrėti į tamsiąją demokratijos pusę.

Prisiminti „Žvaigždžių karus“ galima vien dėl to, jog Holivudas visuomet užuosdavo, kokie vėjai pučia konkrečiu metu. Visi tie valdovai ir kiti panašūs siaubai atsirasdavo kaip tik tuo momentu, kai kažkas kažkur pradėjo nešti demokratiją į mažiau išsivysčiusias šalis. Šaukštų paklausa, kaip žinia, atsiranda pietaujant.

E. Snoudeno paatviravimai – tai tas pats Holivudas. Kiekvienas bent kažkiek analitiškai mąstantis žmogus žino, kad sienų atvirumas ir piliečių laisvės neįmanomo be totalios piliečio kontrolės. Juk ne visi piliečiai demokratijos suteikiamos privalumus išnaudoja teigiamai veiklai, o be sekimo, šnipinėjimo ir skundimo neteisėtą veiklą sustabdyti sunku.

Visa tai vadinama žodžiu „profilaktika“. Savo piliečiams reikia kartas nuo karto būtina atlikti tokius „skiepus“. Pakaltinamiems žmonėms tokia „profilaktika“ pradeda nepatikti tuomet, kaip kalbama apie prieš valstybę nukreiptą veiklą. Ir čia pradeda veikti visai kiti mechanizmai.

Žvelgiant per kitos valstybės saugumo prizmę, E. Snoudeno paviešinti dokumentai gali nurodyti tuos dalykus, kuriais reikėtų užsiimti iš karto, nelaukiant. Neatmetant, savaime suprantama, ir dezinformacijos varianto.

Kaip besistengtų savo tinklus apsaugoti operatoriai, interneto paslaugų tiekėjai ir vartotojai, galime sulaukti tos dienos, kaip bet koks (arba beveik bet koks) šifravimo raktas gali būti nulaužtas per kelias minutes ar valandas. Su tarptautiniu duomenų srautu tai lengvai įgyvendinama, turint sąjungininkų (jau žinome, kad su NSA bendradarbiavo D. Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt. šalių spec. tarnybomis).

Kad viskas vyktų lengviau, kaip tikina E. Snoudeno nutekinti dokumentai, NSA šifravimo raktų nulaužimui užsakė kvantinių kompiuterių. Tiesa, kol kas šios tarnybos laboratorijos vis dar neturi kuo pasigirti. Europoje šiuo klausimu pasistūmėta kiek toliau.

Vis tik NSA nepasiduoda. Skirta apie $80 mln. projektui, kuris vadinasi „Penetrating Hard Targets“, t.y. skirta sukurti sistemoms, kurios leistų pasiekti sunkiai pasiekiamus tikslus. E. Snoudenas kažkada ėjo pro šią laboratoriją ir matė visiškai ekranuotą kambarį, kur vyko „kažkas slapto“. Ir žmonės apie tai turi žinoti.

Komentuoti nebegalima


Kitos kategorijos naujienos