Milijono dolerių problema: kiek kainuoja avarijos duomenų centruose?


data-center-worker_998492c432

Didėjant mobilių įrenginių kiekiui, vis didesnį vaidmenį atlieka duomenų centrai (DC), kurių dėka veikia visa galybė įvairiausių „debesų“ paslaugų. Žinoma, dauguma naujų technologijų yra gana brangus malonumas, todėl kiekvienas operatorius pats sprendžia, kurioje DC vietoje investuoti daugiau, o kur – mažiau. Tačiau absoliuti dauguma ekspertų sutinka, kad negalima taupyti tų sistemų sąskaita, kurios užtikrina DC patikimumą.

Tai, kad prastovos yra kritinis DC darbo parametras ir viena iš didžiausių išlaidų eilučių, patvirtina ir kompanijos Emerson užsakymu atliktas tyrimas, kurį galima suskirstyti į kelias dalis. Pirmoji numatė 450 specialistų, kurie tiesiogiai susiję su amerikietiškų duomenų centrų valdymu, apklausą, kurios metu bandyta išsiaiškinti apie avarijų kiekį bei jų dažnumą, taip pat jas sukėlusias problemas.

Antroji dalis – tai 67 duomenų centrų (kiekviename – ne mažiau 200 kv. metrų naudingo ploto) analizė, siekiant išsiaiškinti dydį ir struktūrą išlaidų, susijusių su avariniais įvykiais duomenų centruose.

Anksčiau tos pačios Emerson užsakytas tyrimas buvo atliktas 2010 m. Tai leido sužinoti, kaip keitėsi įvairūs rodikliai per trejus metus. Gauti skaičiai leidžia suprasti, kas vyksta, kodėl ir kokių būdu galima sumažinti avarijų (bei su jomis susijusių išlaidų) kiekį.

Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, kuo labiau technologiškai plėtojami ir stambinami duomenų centrai, tuo didesnės išlaidos, įvykus incidentams. Ir tai, matyt, pirmoji bloga naujiena: vidutinė vos vienos minutės prastovos kaina dideliuose DC išaugo 41%, lyginant su 2010 m., ir dabar sudaro apie $7,9 tūkst.

Norint pajausti, koks didelis yra šis skaičius, galima paminėti, kad vidutinio patikimumo duomenų centre per metus fiksuojama vidutiniškai 119 minučių prastova. Tai sudaro maždaug $0,902 mln. (apie 2,3 mln. lt) nuostolį. Taigi beveik vienas milijonas dolerių per metus negautų pajamų.

Data-Center-Outage-680

Dalinės DC avarijos atskirų serverių ar spintų lygmenyje prie viso to prideda dar apie 56 minutes prastovų, o tai leidžia kalbėti dar apie $0,35 mln. (apie 0,9 mln. lt) nuostolį.

Žinoma, TIER IV lygio duomenų centras per metus gali neveikti ne daugiau nei 24 minutes (maždaug $189600, arba apie 0,484 mln. lt, jei kalbėtume apie negautas pajamas), tačiau pateikti skaičiai yra suvidurkintas 67 duomenų centrų rodiklis, kurių sertifikatų lygis, deja, nenurodomas.

Aišku, yra ir gerų naujienų. DC prastovų kaina išaugo, tačiau technologiniai patobulinimai leido sumažinti prastovų trukmę. Apklausti DC specialistai teigė, jog per paskutinius porą metų jie buvo susidūrę su incidentais – tai pažymėjo 91 proc. respondentų. 2010 m. apie avarijas DC minėjo 95 proc. IT specialistų. Tokiu būdu, incidentų sumažėjimas keturiais procentiniais punktais, kalbant vien tik apie JAV duomenų centrus – tai gana nemaži pinigai, kurie tapo pajamomis, o ne nuostoliais.

Vidutiniškai verslo infrastruktūroje ir pas operatorius buvo ne mažiau 2 pilnų DC išsijungimų, apie 6 dalinius (serverių arba spintų lygmenyje), taip pat 11 smulkių incidentų. Lyginant su 2010 m., avarijų skaičius sumažėjo, o tai turėtų tik džiuginti: tuomet buvo kalbama apie 2,5 pilnų išsijungimų, 7 dalinius incidentus ir 10 smulkių.

Dabar galima pereiti prie DC avarijų priežasčių ir kiek visa tai kainavo. Taigi

  • problemos su IT įranga per metus vidutiniškai kainuoja $959 000 (turima omenyje vidutinė suma – negautos pajamos ir atstatymo darbai),
  • kibernetinių atakų pasekmės įvertintos $882 000,
  • nepertraukiamo maitinimo sistemų gedimai – $478 000,
  • aušinimo sistemų avarijos – $517 000,
  • nesklandumai su generatorių darbu – $501 000,
  • nepalankios oro – klimatinės sąlygos sugeneruoja problemų už $436 000,
  • žmogiškojo faktoriaus nulemtos problemos – $380 000.

Išvardinti incidentai turi savo priežastis, tačiau apie jas nesunku suprasti, tiesiog atsižvelgiant į pačių problemų šaltinius. Daug įdomesnis tas faktas, kad 83 proc. apklaustųjų su kiekviena iš šių problemų bent kartą yra susidūrę per paskutinius keletą metų. Savo ruožtu, 52 proc. IT profesionalų mano, kad didžiąją dalį šio sąrašo problemų galima pašalinti. Klausimas tik vienas – kodėl vis dėlto jos nepašalinamos?

Priežasčių gali būti daugybė. Viena iš jų – technologijų plėtros greitis. Ir šis greitis neretai nesulyginamas su specialistų paruošimo lygiu. Žmogiškasis faktorius, kaip minėta, yra paskutinėje DC avarijų priežasčių sąrašo vietoje, tačiau įrangos gedimai, kibernetinės atakos, UPS sistemų gedimai – visa tai yra IT personalo, užsiimančių DC aptarnavimu, atsakomybės zona.

facebook-server-for-datacenter

Kaip neišvengiamą blogį galima įvardinti nebent klimato sąlygas – mes jų objektyviai negalime įtakoti. Tačiau visa kita – DC personalo rankose, tad tyrimo autoriai teigia, kad daugumos problemų vis tik galima išvengti, jei būtų laikomasi patarimų bei imtasi komplekso priemonių, kurių labai sumažinti avarijų tikimybę:

  • DC prieinamumas kaip pagrindinis prioritetas, siekiant mažinti išlaidas ir didinti energetinį efektyvumą;
  • Studijuoti ir išnaudoti geriausias DC projektavimo ir duomenų atsarginių kopijų darymo būdų praktikas;
  • Numatyti tam tikrą biudžetą bei žmogiškąjį kapitalą DC darbingumo atstatymui, nei susiduriama su nenumatytomis prastovomis;
  • Reguliariai tikrinti generatorius ir komunikacinę įrangą, kad būtų galima įsitikinti, jog bus galima pasinaudoti avariniu maitinimu;
  • Reguliatoriai testuoti (atlikti monitoringą) UPS sistemų būseną;
  • Įdiegti duomenų centro infrastruktūros valdymo procesus.

Štai ir gauname „milijono dolerių vertės sąrašą“. Jei laikytis šių patarimų, avarijų skaičius duomenų centruose turėtų žymiai sumažėti, o tai reiškia, kad ir biudžetas liks kompanijoje bei galės būti skirtas naudingesniems dalykams.

3 komentarai (-ų)

  1. Nesamone parašė:

    Kvaila teigti, kad negautos pajamos yra nuostolis

    • Andrius parašė:

      Jei per daug neklystu, duomenu centruose klientas issiperka naudojimo laika. Kai centras nuluzta, klientui laikas neskaiciuojamas. Taigi, jei butu viskas veike kaip priklauso, tai butinai skaitiklis suktusi.

      • warliuks parašė:

        kur gi ne, isipirkdamas vieta debesyje sumoki abonentini mokesti kuris nemazeja jei ten kazkuri laika nebuna prieinami duomenys…


Kitos kategorijos naujienos