Mokesčių sistema yra vienas svarbiausių valstybės ekonomikos variklių, tiesiogiai lemiantis kiekvieno piliečio perkamąją galią, verslo aplinkos patrauklumą ir viešojo sektoriaus finansavimą. Numatoma, kad 2026 metai atneš reikšmingų pokyčių Lietuvos mokestinėje bazėje, o ypač didelis dėmesys bus skiriamas gyventojų pajamų mokesčiui (GPM). Ši mokesčių reforma, apie kurią ilgai diskutuota politiniuose, verslo ir ekonominiuose sluoksniuose, siekia sumažinti atskirtį tarp skirtingų pajamų rūšių, įvesti daugiau progresyvumo elementų ir užtikrinti tvaresnį valstybės biudžeto surinkimą. Nors daliai gyventojų mokesčių našta gali netgi sumažėti dėl planuojamų neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) korekcijų, kita visuomenės dalis, ypač gaunantys didesnes pajamas, investuojantys ar vykdantys savarankišką veiklą, turės susitaikyti su išaugsiančiais mokestiniais įsipareigojimais. Norint išvengti nemalonių staigmenų, labai svarbu iš anksto suprasti, kokie konkretūs pokyčiai yra planuojami ir kaip jie paveiks asmeninius ar šeimos finansus.
Pagrindinės gyventojų pajamų mokesčio reformos kryptys
Artėjantys mokestiniai metai Lietuvoje žymi perėjimą prie labiau konsoliduotos ir progresyvios apmokestinimo sistemos. Ilgą laiką Lietuvos mokesčių sistema buvo kritikuojama dėl to, kad asmenys, gaunantys dideles pajamas iš skirtingų šaltinių, bendroje sumoje sumokėdavo santykinai mažesnį mokesčių tarifą nei vidutines pajamas gaunantys samdomi darbuotojai. Siekiant ištaisyti šį disbalansą, planuojama esminė gyventojų pajamų mokesčio transformacija.
- Vienodas pajamų vertinimas: Skirtingų rūšių pajamos (darbo užmokestis, individuali veikla, kapitalo prieaugis) bus dažniau sumuojamos vertinant bendrą asmens mokestinę naštą ir taikant progresyvius tarifus.
- Progresyvumo laiptelių peržiūra: Didesnes pajamas gaunantiems asmenims bus taikomi aukštesni GPM tarifai, priklausomai nuo to, kiek kartų jų pajamos viršija vidutinį darbo užmokestį (VDU).
- Mokestinių lengvatų siaurinimas: Kai kurios anksčiau taikytos lengvatos bus pritaikytos tikslingiau, užtikrinant, kad jomis negalėtų piktnaudžiauti aukščiausių pajamų gavėjai.
- Smulkiojo verslo apmokestinimo pokyčiai: Siekiama sulyginti individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą tiems asmenims, kurių veikla iš esmės primena darbo santykius, bet yra slepiama po verslo liudijimais ar individualios veiklos pažymomis.
Kaip keisis dirbančiųjų pagal darbo sutartis apmokestinimas?
Daugumai Lietuvos gyventojų, dirbančių pagal standartines darbo sutartis, mokestinė aplinka drastiškai nesikeis, o mažiausias pajamas gaunantys asmenys gali pajusti net ir finansinį palengvėjimą. Pagrindinis įrankis, kuriuo valstybė reguliuoja šios grupės mokestinę naštą, yra neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vyriausybės strateginis tikslas yra palaipsniui sulyginti NPD su minimalia mėnesine alga (MMA). Tai reiškia, kad uždirbantiems minimumą, gyventojų pajamų mokestis išvis nebus taikomas, o tai reikšmingai padidins jų pajamas į rankas.
Tuo tarpu vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams GPM tarifas išliks stabilus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tuos asmenis, kurių atlyginimai gerokai viršija šalies vidurkį. Šiuo metu Lietuvoje jau taikomas progresyvus GPM tarifas (20 proc. ir 32 proc.), kuris priklauso nuo to, ar pajamos peržengia tam tikrą VDU ribą. Planuojama, kad ši sistema bus dar labiau griežtinama, o aukštesnio tarifo kartelė gali būti nuleista arba gali atsirasti papildomi tarpiniai tarifai. Tokiu atveju, aukštos kvalifikacijos specialistai, vadovai ir IT sektoriaus darbuotojai, gaunantys didelius atlyginimus, valstybei atiduos didesnę savo pajamų dalį.
Individuali veikla: kas sumokės daugiau?
Viena iš jautriausių ir daugiausiai diskusijų keliančių temų yra savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimas. Individualios veiklos pagal pažymą turėtojai ilgą laiką džiaugėsi lankstesnėmis ir dažnai mažesnėmis mokestinėmis prievolėmis palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį. Tačiau 2026 metais numatomi pokyčiai šį skirtumą gerokai sumažins, ypač didesnes pajamas generuojantiems laisvai samdomiems darbuotojams.
Pagal numatomus pakeitimus, individualios veiklos GPM tarifas, kuris anksčiau siekė 15 procentų, palaipsniui augs. Planuojama, kad mokesčiai pradės didėti asmenims, kurių apmokestinamosios pajamos viršys tam tikrą sumą (pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų per metus), o pasiekus aukštesnę ribą (pavyzdžiui, 35 tūkst. eurų), bus taikomas pilnas 20 procentų tarifas, analogiškas darbo santykiams. Be to, bus keičiama ir prezumpcinių išlaidų (kai be jokių įrodymų galima nurašyti 30 proc. pajamų kaip išlaidas) taikymo tvarka. Dideles pajamas gaunantiems asmenims ši galimybė gali būti apribota, reikalaujant pagrįsti faktines išlaidas dokumentais. Tai neabejotinai padidins administracinę naštą ir realiai sumokamą mokesčių sumą sėkmingai dirbantiems smulkiesiems verslininkams.
Verslo liudijimų apribojimai
Verslo liudijimai, kaip pati paprasčiausia ir pigiausia veiklos forma, taip pat neišvengs permainų. Jau dabar stebima tendencija siaurinti veiklų, kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą, sąrašą. Ateityje planuojama dar labiau apriboti šią formą, leidžiant ja naudotis tik labai smulkiems amatininkams ar asmenims, teikiantiems atsitiktines paslaugas fiziniams asmenims. Tie, kurie teikia paslaugas įmonėms arba generuoja tūkstantines apyvartas, bus priversti pereiti prie individualios veiklos pagal pažymą arba kurti juridinius asmenis, kas automatiškai reikš didesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Kapitalo prieaugis ir naujoji investicinė sąskaita
Nors daugelis mokesčių reformos elementų reiškia didesnius mokesčius, investuotojams siūloma ir viena labai teigiama naujovė – investicinės sąskaitos modelio įvedimas. Šis modelis iš esmės keičia tai, kaip apmokestinamos pajamos, gautos iš investavimo į akcijas, obligacijas ar kitus finansinius instrumentus.
Iki šiol, pardavus vertybinius popierius su pelnu ir viršijus 500 eurų neapmokestinamąją ribą, gyventojui iškart atsirasdavo prievolė mokėti 15 procentų GPM, net jei tuos pinigus jis iš karto reinvestuodavo atgal į rinką. Įsigaliojus investicinės sąskaitos koncepcijai, gyventojų pajamų mokestis bus mokamas tik tada, kai lėšos bus išsiimamos iš investicinės sąskaitos ir naudojamos asmeniniam vartojimui. Kol gautas pelnas cirkuliuos sąskaitos viduje ir bus reinvestuojamas, mokesčiai nebus taikomi. Tai atvers kelią daug greitesniam sudėtinių palūkanų augimui ir skatins visuomenę labiau domėtis ilgalaikiu kapitalo kaupimu.
Tačiau tiems, kurie išsiims dideles pelno sumas, vėlgi galios progresyvumo principas. Jei bendros asmens metinės pajamos (įskaitant atlyginimą, individualią veiklą ir investicijų grąžą) viršys nustatytas VDU ribas, išsiimtam investicijų pelnui gali būti taikomas didesnis GPM tarifas nei standartinis 15 procentų.
Visų pajamų sumavimas: kam tai kainuos brangiausiai?
Vienas reikšmingiausių sisteminių pokyčių, atkeliaujančių su naująja mokesčių baze, yra bendrųjų metinių pajamų vertinimas. Iki šiol gyventojai galėjo optimizuoti savo mokesčius skaidydami pajamas: dalį gaudami kaip atlyginimą, dalį kaip dividendus iš nuosavos įmonės, o dalį – per individualią veiklą. Kiekvienai šių kategorijų buvo taikomi atskiri limitai ir tarifai.
Naujoji tvarka numato, kad kalendoriniams metams pasibaigus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) susumuos visas asmens gautas pajamas, nepriklausomai nuo jų šaltinio. Jei ši bendra suma viršys aukštų pajamų ribą (pavyzdžiui, 60 VDU ar 120 VDU), skirtumui bus pritaikytas papildomas progresyvusis GPM tarifas. Būtent ši taisyklė reiškia, kad asmenys, aktyviai derinantys kelis pajamų šaltinius ir bendrai generuojantys solidžias sumas, pajus didžiausią mokestinės naštos padidėjimą. Šis modelis sukonstruotas remiantis solidarumo principu, teigiant, kad tie, kurie iš ekonomikos gauna daugiausiai naudos, privalo proporcingai labiausiai prisidėti prie valstybės išlaikymo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie 2026 m. mokesčių pokyčius
1. Ar tiesa, kad visiems dirbantiems padidės gyventojų pajamų mokestis?
Ne, tai nėra tiesa. Mažiausias ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, dirbantiems pagal standartines darbo sutartis, mokesčiai neturėtų didėti. Priešingai, dėl planuojamo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo, daliai šių gyventojų pajamos į rankas gali netgi padidėti. Mokesčių našta augs tik dideles pajamas gaunantiems asmenims bei tiems, kurie verčiasi individualia veikla ir uždirba sumas, viršijančias nustatytus limitus.
2. Kaip tiksliai veiks prezidento ir vyriausybės siūloma investicinė sąskaita?
Investicinė sąskaita veiks kaip specialus režimas, kurį pritaikysite pasirinktai banko ar brokerio sąskaitai. Visos lėšos, įneštos į šią sąskaitą, galės būti neribotai investuojamos ir reinvestuojamos į vertybinius popierius, nesukeliant prievolės mokėti GPM nuo gauto pelno tuo metu, kai vertybiniai popieriai yra parduodami. Gyventojų pajamų mokestis bus apskaičiuojamas ir sumokamas tik nuo tos sumos, kuri bus išvedama iš šios sąskaitos ir viršys pradinį įnašą.
3. Ką daryti, jei šiuo metu vykdau veiklą su verslo liudijimu ir viršiju nustatytas ribas?
Jeigu jūsų pajamos iš verslo liudijimo jau dabar yra artimos nustatytiems limitams, arba jei teikiate paslaugas juridiniams asmenims (kas ateityje gali būti visiškai apribota verslo liudijimų turėtojams), rekomenduojama neatidėliojant perregistruoti savo veiklą į individualią veiklą pagal pažymą arba įsteigti mažąją bendriją (MB). Tai leis išvengti staigaus veiklos sutrikdymo, kai įsigalios nauji griežtesni apribojimai.
4. Kaip bus skaičiuojamas progresyvus tarifas, jei gaunu ir algą, ir dividendus?
Pasibaigus metams, deklaruojant pajamas, jūsų darbo užmokestis, gauti dividendai ir bet kokios kitos pajamos (pavyzdžiui, nuoma ar kapitalo prieaugis) bus sumuojamos į vieną bendrą „katilą“. Jei ši bendra suma viršys įstatyme įtvirtintą aukštų pajamų ribą, tą ribą viršijančiai daliai bus pritaikytas aukštesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Tai reiškia, kad vienas pajamų šaltinis gali nulemti, jog kitam pajamų šaltiniui bus taikomi didesni mokesčiai nei atskirai juos vertinant.
Finansinių srautų optimizavimas artėjant naujam reglamentavimui
Matant neišvengiamus pokyčius valstybės mokestinėje politikoje, pasyvus laukimas gali kainuoti brangiai. Gyventojai, ypač tie, kurie gauna pajamų iš kelių skirtingų šaltinių, turėtų iš anksto atlikti išsamią savo finansų peržiūrą. Pirmasis žingsnis yra detaliai įvertinti dabartinę pajamų struktūrą ir sumodeliuoti, kaip atrodys mokestinė našta įsigaliojus visų pajamų sumavimo bei progresyvumo taisyklėms. Laisvai samdomiems specialistams gali tekti peržiūrėti savo paslaugų įkainius – padidėjus individualios veiklos GPM tarifui, senieji įkainiai gali nebeužtikrinti norimo pelningumo.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į verslo formos pasirinkimą. Nors individuali veikla išliks patraukli dėl savo paprastumo pradedantiesiems, stipriai išaugus apyvartoms ir pelnui, gali tapti kur kas racionaliau vykdyti veiklą per mažąją bendriją (MB) ar uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kur mokesčių planavimo instrumentai yra kiek lankstesni. Kalbant apie asmeninio kapitalo auginimą, investicinės sąskaitos atsiradimas atvers naujas galimybes, todėl verta jau dabar planuoti, kokią dalį savo santaupų nukreipsite į šį instrumentą, kad maksimaliai pasinaudotumėte mokesčių atidėjimo efektu. Konsultacijos su atestuotais mokesčių patarėjais ir finansų planuotojais padės sukurti tvarią strategiją, leidžiančią ne tik teisėtai optimizuoti mokesčius, bet ir saugiai auginti asmeninį turtą besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje.
