Lietuvos mokestinėje aplinkoje bręsta reikšmingi pokyčiai, kurie palies šimtus tūkstančių dirbančiųjų bei savarankiškai veiklą vykdančių asmenų. Nors mokesčių reformos diskusijos visuomenėje, verslo asociacijose ir politiniuose kuluaruose vyko ilgą laiką, jau aiškėja konkretūs kontūrai, kaip transformuosis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Nuo 2026 metų įsigaliosiantys pakeitimai siekia sukurti teisingesnę, labiau subalansuotą mokestinę sistemą, kurioje didesnės pajamos bus apmokestinamos adekvačiau, o mažiau uždirbantiems žadama išlaikyti ar net šiek tiek padidinti finansinį stabilumą. Šie pokyčiai reiškia, kad daugeliui gyventojų teks iš naujo įvertinti savo gaunamas pajamas, peržiūrėti darbo ar B2B (verslas verslui) bendradarbiavimo sutartis ir iš anksto pasiruošti naujai finansinei realybei. Mokesčių sistemos peržiūra nėra tik valstybės biudžeto eilučių subalansavimas – tai tiesioginis poveikis kiekvieno dirbančiojo piniginei, perkamajai galiai, taupymo įpročiams ir ilgalaikiam asmeniniam finansiniam planavimui.
Ilgą laiką Lietuvos mokestinė sistema buvo kritikuojama dėl to, kad asmenys, uždirbantys tiek pat, bet gaunantys pajamas iš skirtingų šaltinių, sumokėdavo labai skirtingo dydžio mokesčius. Būtent šios nelygybės mažinimas tapo vienu iš pagrindinių naujosios pertvarkos variklių. Planuojama, kad perėjimas prie naujų GPM tarifų nebus staigus – numatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau 2026 metai taps tuo atskaitos tašku, kai naujoji tvarka pradės veikti pilnu pajėgumu. Todėl tiek darbuotojams, tiek darbdaviams svarbu jau dabar suprasti, kokią įtaką tai turės atlyginimų fondams ir grynosioms pajamoms, kurias žmonės gauna tiesiai į savo banko sąskaitas.
Pagrindiniai GPM tarifų ir struktūros pokyčiai
Vienas iš esminių būsimos reformos aspektų – pajamų sumavimas ir bendro progresyvumo įvedimas. Iki šiol Lietuvoje buvo taikomi skirtingi GPM tarifai priklausomai nuo pajamų rūšies: darbo santykių pajamos buvo apmokestinamos vienu tarifu, dividendai – kitu, individualios veiklos pajamos – dar kitu. Nuo 2026 metų siekiama pereiti prie modelio, kuriame vertinamos visos asmens per metus gautos pajamos. Tai reiškia, kad mokesčių inspekcija (VMI) sumuos jūsų atlyginimą, gautą iš darbdavio, pajamas iš nuomos, individualios veiklos pelną ir kitas įplaukas. Jei ši bendra suma viršys nustatytas aukštų pajamų ribas, viršijančiai daliai bus taikomi papildomi progresiniai GPM tarifai.
Šis modelis sukurtas remiantis Vakarų Europos valstybių praktika, kurioje mokesčių našta tiesiogiai koreliuoja su bendru asmens pragyvenimo lygiu ir sukauptu kapitalu, o ne tik su jo formaliu užimtumo statusu. Nors bazinis GPM tarifas dirbantiems pagal darbo sutartis išliks 20 procentų (iki tam tikros ribos), gerokai keisis aukštų pajamų apmokestinimas. Asmenys, kurių metinės pajamos sieks keliasdešimt vidutinių darbo užmokesčių (VDU), turės susitaikyti su papildomu 5 ar net 7 procentų mokesčiu nuo ribą viršijančios sumos. Valstybė tikisi, kad toks perskirstymas leis surinkti daugiau lėšų į biudžetą viešųjų paslaugų gerinimui, nesukeliant papildomo spaudimo viduriniajai klasei.
Kaip tai paveiks dirbančius pagal darbo sutartis?
Jeigu esate samdomas darbuotojas, dirbantis pagal standartinę darbo sutartį ir negaunate jokių kitų papildomų pajamų (pavyzdžiui, iš investicijų ar individualios veiklos), GPM pakeitimai jums neturėtų sukelti didelių nepatogumų ar reikšmingo pajamų sumažėjimo. Priešingai, šioje srityje valstybės politika ir toliau bus nukreipta į neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą. Ilgalaikis Vyriausybės tikslas yra sulyginti NPD su minimalia mėnesine alga (MMA). Nors šis procesas reikalauja didžiulių biudžeto resursų, laipsniškas NPD kėlimas garantuos, kad mažiausiai uždirbantiems asmenims atlyginimas „į rankas“ nuosekliai augs net ir nekeliant atlyginimo „ant popieriaus“.
Dirbantiems už vidutinį atlyginimą, pokyčiai bus minimalūs. GPM tarifas šiai grupei nesikeis, o NPD taikymo formulė ir toliau užtikrins, kad mokestinė našta būtų proporcinga. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį į infliacijos ir atlyginimų augimo tendencijas. Kadangi NPD mažėja augant pajamoms, darbuotojai, kurių atlyginimai kils, automatiškai neteks dalies NPD lengvatos, todėl jų efektyvusis GPM tarifas šiek tiek padidės. Tai yra natūralus progresinės sistemos elementas, kuris Lietuvoje veikia jau ne vienerius metus, tačiau ateityje jo įtaka gali tapti dar labiau pastebima.
NPD įtaka mažas ir vidutines pajamas gaunantiems
Mažas pajamas gaunantys asmenys yra pagrindiniai NPD politikos naudos gavėjai. Kiekvienas NPD padidinimas tiesiogiai konvertuojasi į papildomus eurus darbuotojo kišenėje. Nuo 2026 m. tikimasi išlaikyti šią kryptį, siekiant mažinti pajamų nelygybę ir skatinti žmones grįžti į oficialią darbo rinką. Tuo tarpu vidutines pajamas (pavyzdžiui, 1.5 – 2 VDU) gaunantys darbuotojai priartės prie ribos, kurioje NPD išvis nebetaikomas. Jų mokestinė našta stabilizuosis ties baziniu GPM tarifu. Svarbu paminėti, kad darbdaviams tai reikš papildomą poreikį peržiūrėti atlyginimų sistemas: norint užtikrinti darbuotojo motyvaciją ir realaus darbo užmokesčio augimą, gali tekti dažniau indeksuoti atlyginimus, kad šie atsvertų prarandamą NPD dalį.
Individualios veiklos vykdytojai: didžiausių iššūkių zona
Būtent individualią veiklą pagal pažymą vykdantys asmenys pajus pačius didžiausius GPM sistemos pokyčius. Ilgą laiką ši veiklos forma buvo laikoma viena patraukliausių dėl sąlyginai žemų mokesčių, ypač lyginant su darbo sutartimis. Šiuo metu individualios veiklos GPM kinta priklausomai nuo gaunamo pelno, tačiau efektyvusis tarifas yra gerokai mažesnis nei samdomų darbuotojų. Nuo 2026 m. numatoma šį atotrūkį drastiškai sumažinti. Tikslas – pasiekti, kad uždirbantys didesnes sumas iš individualios veiklos, prie viešųjų finansų prisidėtų panašia apimtimi kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį.
Pagal planuojamą modelį, individualios veiklos GPM tarifas augs laipsniškai. Tiems, kurių apmokestinamosios pajamos (pelnas) per metus neviršys žemutinės ribos (kuri orientacinė sieks apie 20 000 eurų), mokesčių našta išliks panaši. Tačiau pelnui perkopus šią kartelę, GPM tarifas pradės kilti, kol pasieks viršutinę ribą, taikomą dideles pajamas gaunantiems asmenims. Tai reiškia, kad smulkieji amatininkai, pradedantys laisvai samdomi specialistai ar nedideles pajamas gaunantys paslaugų teikėjai pokyčių beveik nepajus. Tačiau sėkmingai veikiantys profesionalai pajus ženklaus mokesčių augimo poveikį.
Mokesčių naštos augimas profesionalams
Skaitmeninės ekonomikos atstovai, konsultantai, teisininkai ir kiti aukštos kvalifikacijos specialistai, dirbantys savarankiškai, turės labai atidžiai vertinti savo veiklos formą. Šiai grupei priklausantys asmenys dažnai generuoja pelną, kuris gerokai viršija 35 000 eurų per metus. Planuojama, kad tokio lygio pajamoms bus pritaikyti aukščiausi įmanomi individualios veiklos tarifai. Dėl šios priežasties specialistams teks priimti strateginius sprendimus. Štai keletas aspektų, kuriuos reikės apsvarstyti:
- Paslaugų įkainių peržiūra: Siekiant išlaikyti tas pačias grynasiąsias pajamas („į rankas“), teks didinti paslaugų kainas savo klientams, kas gali paveikti konkurencingumą rinkoje.
- Veiklos formos keitimas: Gali tapti finansiškai naudingiau steigti Mažąją bendriją (MB) ar Uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kur mokestinė aplinka pelno išmokėjimui gali pasirodyti stabilesnė arba palankesnė ilgalaikiam kapitalo kaupimui.
- Išlaidų pagrindimas: Vietoj to, kad būtų naudojama standartinė 30% išlaidų atskaitymo taisyklė nereikalaujanti jokių čekių, profesionalams gali tekti pradėti atidžiai rinkti faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, jei realios sąnaudos yra didesnės.
Investavimo ir kapitalo prieaugio apmokestinimas
Viena iš laukiamiausių ir pozityviausių naujovių, kuri atkeliauja kartu su GPM pakeitimais, yra Investicinės sąskaitos modelio įteisinimas. Iki šiol Lietuvoje investuotojai susidurdavo su problema: pardavus vertybinius popierius su pelnu, reikėdavo mokėti GPM, net jei tas pelnas buvo iškart reinvestuojamas į kitas akcijas ar fondus. Tai stabdė aktyvų portfelio valdymą ir mažino sudėtinių palūkanų efektą.
Nuo 2026 m. investicinė sąskaita leis gyventojams neapmokestinti gauto kapitalo prieaugio tol, kol lėšos nėra išvedamos iš šios specialios sąskaitos asmeniniam vartojimui. Tai reiškia, kad galėsite pirkti ir parduoti akcijas, obligacijas ar investicinių fondų vienetus, o visą uždirbtą pelną reinvestuoti be jokio GPM atskaitymo. Mokesčius reikės mokėti tik tada, kai nuspręsite pinigus išsiimti iš investicinės sąskaitos ir panaudoti juos kasdienėms išlaidoms ar didesniems pirkiniams. Nors ši naujovė skatins finansinį raštingumą ir ilgalaikį taupymą, verta pastebėti, kad tuo pačiu metu gali būti peržiūrėtos ar panaikintos kitos, šiuo metu galiojančios lengvatos (pavyzdžiui, ilgalaikio gyvybės draudimo ar trečios pakopos pensijų fondų lengvatos), siekiant suvienodinti visų investavimo instrumentų apmokestinimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekiant aiškumo, žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie artėjančius GPM pokyčius, kurie padės geriau suprasti asmeninę situaciją.
-
Kada tiksliai įsigalios naujieji GPM pakeitimai?
Nors dalis mokestinių pakeitimų, susijusių su akcizais ar nekilnojamuoju turtu, gali įsigalioti anksčiau, esminiai GPM tarifų ir individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai turėtų pilnai įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. 2025 metai bus skirti perėjimui ir prisitaikymui, kad verslas spėtų atnaujinti apskaitos sistemas, o gyventojai – įsivertinti naująsias sąlygas.
-
Ar mano atlyginimas „į rankas“ sumažės, jei dirbu pagal darbo sutartį ir gaunu vidutinę algą?
Ne, jūsų atlyginimas dėl šios reformos nesumažės. Daugumai standartinių darbuotojų taikomi GPM tarifai nesikeis. O jei uždirbate mažiau, atlyginimas „į rankas“ gali netgi šiek tiek padidėti dėl planuojamo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo.
-
Ką daryti, jei vykdau individualią veiklą ir mano pajamos viršija 35 000 eurų per metus?
Jums reikės pasiruošti didesnei mokestinei naštai, nes efektyvusis GPM tarifas nuo 2026 m. žymiai priartės prie darbo sutarčių apmokestinimo lygio. Rekomenduojama jau dabar kreiptis į mokesčių konsultantus ar buhalterius ir atlikti skaičiavimus, ar nebus finansiškai naudingiau jūsų veiklą perkelti į juridinį asmenį, pavyzdžiui, Mažąją bendriją (MB).
-
Kaip veiks investicinė sąskaita ir ar privalėsiu ją atsidaryti?
Investicinė sąskaita nebus privaloma. Ją atsidaryti galės asmenys, norintys aktyviai investuoti ir reinvestuoti savo uždirbtą pelną be momentinių GPM atskaitymų. Sąskaita bus pririšta prie jūsų vertybinių popierių ar banko sąskaitos, o GPM sumokėsite tik tada, kai pelną išsiimsite asmeniniam vartojimui. Taip pat, jei patirsite nuostolių, juos galėsite perkelti ir sudengti su būsimu pelnu per šią sąskaitą.
-
Ar keisis pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas?
Nuomos pajamų bazinis GPM tarifas gali išlikti panašus (šiuo metu jis dažniausiai yra 15%), tačiau esminis pokytis yra pajamų sumavimas. Jeigu jūs dirbate ir dar papildomai nuomojate butus, šios pajamos bus sumuojamos. Jei bendra visų pajamų suma peržengs aukštų pajamų kartelę, nuomos pajamoms taip pat gali būti pritaikytas papildomas progresinis mokestis.
Žingsniai siekiant sklandaus perėjimo prie naujos mokestinės aplinkos
Kiekviena mokesčių sistemos pertvarka sukuria neapibrėžtumo periodą, tačiau tinkamas pasiruošimas padeda išvengti nemalonių staigmenų deklaruojant pajamas. Tiek smulkieji verslininkai, tiek didelių įmonių vadovai, tiek eiliniai darbuotojai turi proaktyviai reaguoti į artėjančią 2026 metų realybę. Labai svarbu neatidėti namų darbų paskutinei minutei ir jau artimiausiais mėnesiais atlikti savo asmeninių ar įmonės finansų auditą.
Savarankiškai dirbantiems asmenims vienas svarbiausių žingsnių bus finansinio modeliavimo atlikimas. Turite tiksliai susiskaičiuoti, kaip pasikeis jūsų grynosios pajamos pritaikius naujus GPM tarifus jūsų prognozuojamam pelnui. Remiantis šiais skaičiavimais, bus galima koreguoti paslaugų įkainius 2025 ir 2026 metams, siekiant amortizuoti išaugusius mokesčius. Be to, būtina išanalizuoti skirtingų veiklos formų mokestinius skirtumus. Konsultacija su profesionaliu buhalteriu ar mokesčių ekspertu šiuo metu yra ypač vertinga investicija, galinti sutaupyti tūkstančius eurų ateityje.
Investuotojams ir vidutinės klasės atstovams, turintiems laisvų lėšų, reikėtų atidžiai išstudijuoti investicinės sąskaitos teikiamas galimybes. Pasinaudojant šiuo įrankiu, galima sukurti efektyvią ilgalaikio kapitalo auginimo strategiją, legaliai ir skaidriai atidedant GPM mokėjimą į ateitį. Taip pat reikėtų peržiūrėti dabar turimas gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo sutartis, įvertinant, ar galimi lengvatų naikinimai nepablogins šių instrumentų grąžos. Visų šių žingsnių visuma – nuo sutarčių peržiūros iki naujų finansinių įrankių įvaldymo – užtikrins, kad būsimi mokesčių sistemos pokyčiai nesugriautų jūsų finansinio stabilumo ir taptų tiesiog dar viena aiškiai valdoma taisykle jūsų ekonominiame gyvenime.
