Artimojo netektis yra emociškai sunkus ir iššūkių kupinas gyvenimo etapas, kurio metu mažiausiai norisi galvoti apie biurokratiją, dokumentų pildymą ar mokesčius. Vis dėlto, teisinė valstybės sistema reikalauja, kad turtiniai klausimai būtų išspręsti laikantis galiojančių įstatymų. Viena iš svarbiausių temų, su kuria susiduria palikimą priimantys asmenys, yra mokestinės prievolės valstybei. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad bet koks gautas turtas yra tiesiog nemokama dovana iš išėjusio žmogaus, realybė yra kiek kitokia. Priklausomai nuo giminystės ryšio, paveldimo turto vertės bei rūšies, valstybė gali pritaikyti privalomus mokesčius, kuriuos būtina sumokėti dar prieš galutinai įteisinant nuosavybės teises. Žinojimas, kokiais atvejais atsiranda ši prievolė ir kaip ji apskaičiuojama, gali padėti išvengti nemalonių finansinių staigmenų, delspinigių ar net teisinių ginčų su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).
Pagrindinės paveldimo turto apmokestinimo taisyklės Lietuvoje
Lietuvos Respublikoje paveldimo turto apmokestinimą reglamentuoja Paveldimo turto mokesčio įstatymas. Šis teisės aktas aiškiai apibrėžia, koks turtas yra apmokestinamas, kokie asmenys privalo šį mokestį mokėti ir kokiais atvejais taikomos išimtys. Svarbu suprasti, kad apmokestinamas yra ne pats palikimo priėmimo faktas, o faktinė paveldimo turto vertė. Šis mokestis taikomas tiek nekilnojamajam turtui (butams, namams, žemės sklypams), tiek ir kilnojamajam turtui (automobiliams, meno kūriniams, brangakmeniams), jeigu jam yra privaloma teisinė registracija. Be to, mokestis gali būti taikomas ir paveldimiems pinigams, vertybiniams popieriams bei akcijoms, jei jų vertė viršija įstatyme numatytas ribas.
Mokestinė prievolė atsiranda tada, kai asmuo oficialiai išreiškia valią priimti palikimą ir kreipiasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Būtent notaras yra tas asmuo, kuris informuoja įpėdinį apie galimas mokestines prievoles, tačiau atsakomybė už teisingą turto deklaravimą ir mokesčio sumokėjimą tenka pačiam palikimą priimančiam asmeniui. Jeigu paveldimas turtas yra užsienyje, jam taip pat gali būti taikomi Lietuvos mokesčių įstatymai, priklausomai nuo to, ar įpėdinis yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, ar ne.
Giminystės ryšys – lemiamas veiksnys mokesčių išimtims
Pats svarbiausias kriterijus, lemiantis, ar jums teks atverti piniginę ir susimokėti paveldimo turto mokestį, yra jūsų giminystės ryšys su palikėju. Valstybė taiko labai palankią mokestinę politiką artimiausiems šeimos nariams, taip siekdama apsaugoti šeimos turtą nuo nuvertėjimo jį perduodant iš kartos į kartą. Pagal galiojančią tvarką, paveldimo turto mokesčio visiškai nemoka šie asmenys:
- Sutuoktiniai, paveldimi vienas po kito mirties;
- Vaikai ir įvaikiai;
- Tėvai ir įtėviai;
- Seneliai ir vaikaičiai (anūkai);
- Broliai ir seserys.
Jeigu jūs patenkate į vieną iš šių kategorijų, galite būti ramūs – nepriklausomai nuo to, ar paveldėjote seną sodybą, ar milijoninės vertės įmonės akcijas, valstybei jokių mokesčių už patį paveldėjimą mokėti nereikės. Tačiau visiems kitiems giminaičiams – dėdėms, tetoms, sūnėnams, dukterėčioms, pusbroliams, pusseserėms, taip pat jokių giminystės ryšių su palikėju neturintiems asmenims (pavyzdžiui, draugams, kaimynams, su kuriais nebuvo sudaryta santuoka, nors ir buvo gyvenama kartu) – galioja visiškai kitokios taisyklės.
Mokesčių tarifai: kiek tiksliai reikės sumokėti valstybei?
Jeigu nepriklausote aukščiau išvardintam artimųjų giminaičių ratui, paveldimo turto mokesčio išvengti nepavyks, nebent paveldėto turto vertė yra itin maža. Valstybė yra nustačiusi specialų neapmokestinamąjį dydį, siekiantį 3 000 eurų. Tai reiškia, kad jeigu bendra jūsų paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 000 eurų, mokėti nieko nereikės. Tačiau jeigu ši suma viršijama, mokestis skaičiuojamas nuo visos turto vertės, o ne tik nuo skirtumo.
Lietuvoje paveldimo turto mokesčio dydis priklauso išimtinai nuo paties turto apmokestinamosios vertės. Įstatymas numato du skirtingus tarifus:
- 5 procentų tarifas taikomas tuomet, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė yra didesnė nei 3 000 eurų, bet neviršija 150 000 eurų.
- 10 procentų tarifas taikomas tai turto daliai arba visam turtui (priklausomai nuo bendros sumos), kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 000 eurų. Taigi, paveldėjus itin vertingą turtą, pavyzdžiui, prabangų nekilnojamąjį turtą ar sėkmingai veikiantį verslą, mokestinė našta smarkiai išauga.
Pavyzdžiui, jeigu kaimynas jums testamentu paliko 100 000 eurų vertės butą ir 5 000 eurų banko sąskaitoje, bendra paveldimo turto vertė yra 105 000 eurų. Kadangi nesate artimas giminaitis ir suma viršija 3 000 eurų, jums bus pritaikytas 5 procentų tarifas nuo visos 105 000 eurų sumos. Tai reiškia, kad valstybei turėsite sumokėti 5 250 eurų siekiantį mokestį.
Turto vertinimo procedūros ir jų įtaka mokesčiams
Kadangi mokesčio dydis tiesiogiai priklauso nuo paveldimo turto vertės, kyla natūralus klausimas: kas ir kaip nustato šią vertę? Nekilnojamojo turto atveju, dažniausiai remiamasi valstybės įmonės „Registrų centras“ atliekamu masiniu turto vertinimu. Notaras, tvarkantis paveldėjimo bylą, užsako pažymas, kuriose nurodyta vidutinė rinkos vertė mirties dieną.
Vis dėlto, kartais masinio vertinimo būdu nustatyta kaina neatitinka realios turto būklės. Pavyzdžiui, „Registrų centras“ gali vertinti namą kaip tinkamą gyventi ir nustatyti jam 80 000 eurų vertę, tačiau realybėje namas gali būti po gaisro ar avarinės būklės ir vertas vos 20 000 eurų. Tokiais atvejais įpėdinis turi teisę savo lėšomis samdyti nepriklausomus turto vertintojus, kurie atliktų individualų vertinimą. Jeigu individualaus vertinimo ataskaita VMI pateikiama laiku, mokesčiai bus skaičiuojami nuo naujos, realios (ir greičiausiai mažesnės) turto vertės. Šis žingsnis dažnai padeda sutaupyti tūkstančius eurų.
Paveldimo turto deklaravimas ir mokesčio sumokėjimo terminai
Paveldimo turto mokesčio administravimo procesas yra griežtai apibrėžtas laike. Asmuo, privalantis mokėti paveldimo turto mokestį, turi pateikti specialią deklaraciją (forma FR0514) Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti apskaičiuotą mokestį dar prieš notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Be VMI patvirtinimo, kad mokestis sumokėtas arba atidėtas, notaras tiesiog neturi teisinės galios išduoti dokumentų, patvirtinančių jūsų nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Praktikoje šis procesas atrodo taip: jūs kreipiatės į notarą, notaras surenka visą informaciją apie palikėjo turtą ir jo vertę, parengia pažymą, jūs su šia informacija kreipiatės į VMI (dažniausiai tai galima padaryti elektroniniu būdu per Mano VMI sistemą), užpildote deklaraciją, sumokate mokestį ir tada grįžtate pas notarą atsiimti paveldėjimo teisės liudijimo. Svarbu paminėti, kad jeigu per metus nuo palikimo atsiradimo dienos paveldėjimo teisės liudijimas neišduodamas, asmuo privalo deklaruoti turtą ir sumokėti mokestį iki kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais atsirado palikimas, kovo 1 dienos.
Savivaldybių vaidmuo ir galimos mokesčių lengvatos
Ką daryti, jeigu paveldėjote turtą iš tolimo giminaičio ar draugo, tačiau neturite finansinių galimybių sumokėti priskaičiuoto mokesčio? Tokia situacija yra gana dažna, ypač kai paveldimas nekilnojamasis turtas, o įpėdinis neturi pakankamai santaupų. Valstybė yra numačiusi tam tikrus mechanizmus, padedančius sumažinti finansinę naštą. Vienas iš jų – savivaldybių tarybų teisė mažinti arba visiškai atleisti nuo paveldimo turto mokesčio.
Kiekviena savivaldybė (tos teritorijos, kurioje yra paveldimas nekilnojamasis turtas, arba asmens gyvenamosios vietos savivaldybė) turi teisę savo biudžeto sąskaita suteikti mokestinę lengvatą. Asmuo turi pateikti motyvuotą prašymą savivaldybės tarybai, nurodydamas sunkią materialinę padėtį, sveikatos problemas ar kitas objektyvias priežastis. Taryba svarsto kiekvieną atvejį individualiai. Be to, egzistuoja galimybė kreiptis į VMI dėl mokesčio mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo dalimis sudarant mokestinės paskolos sutartį. Tai leidžia palikimą priimti dabar, o mokesčius padengti per ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, pardavus dalį paveldėto turto.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar reikia mokėti paveldimo turto mokestį, jei paveldžiu turtą iš sugyventinio (partnerio), su kuriuo nebuvome susituokę?
Taip, mokėti reikės. Lietuvos įstatymai šiuo metu partnerystės (sugyventinių) nelaiko lygiaverte santuokai paveldimo turto mokesčio atžvilgiu. Kadangi juridiškai jūs nesate laikomi artimais giminaičiais, visam paveldimam turtui, viršijančiam 3 000 eurų ribą, bus taikomas standartinis 5 arba 10 procentų paveldimo turto mokesčio tarifas.
Ar apmokestinami paveldimi grynieji pinigai ir banko sąskaitose esančios lėšos?
Taip, paveldimi pinigai (tiek grynieji, tiek esantys banko sąskaitose) yra traktuojami kaip paveldimas turtas ir įskaičiuojami į bendrą apmokestinamąją vertę. Jeigu nesate artimas giminaitis (sutuoktinis, vaikas, brolis, sesuo ir t.t.) ir bendra paveldimo turto, įskaitant pinigus, vertė viršija 3 000 eurų, šiai sumai bus taikomi mokesčiai.
Kaip apskaičiuojamas mokestis, jei paveldėtą turtą parduodu iškart po paveldėjimo?
Paveldimo turto mokestis ir Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra du skirtingi dalykai. Paveldimo turto mokestį sumokate už paties turto gavimą (jei nesate atleisti nuo mokesčio dėl giminystės ryšio). Jei nuspręsite šį turtą parduoti neišlaikę jo savo nuosavybėje 10 metų (nekilnojamojo turto atveju), jums gali tekti mokėti ir 15% GPM nuo turto vertės padidėjimo (skirtumo tarp paveldėjimo metu nustatytos vertės ir pardavimo kainos). Todėl labai svarbu teisingai įvertinti turtą paveldėjimo momentu.
Ar galiu atsisakyti palikimo, jeigu mokesčiai ir skolos yra per dideli?
Taip, asmuo nėra priverstas priimti palikimo. Jeigu, įvertinę paveldimo turto mokestį bei palikėjo paliktas skolas, matote, kad priimti palikimą jums finansiškai nenaudinga, turite teisę jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi būti įformintas notariškai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Svarbu žinoti, kad negalima atsisakyti tik dalies palikimo (pavyzdžiui, priimti namą, bet atsisakyti skolų) – palikimas priimamas arba atmetamas visas.
Svarbiausi teisiniai aspektai tvirtinant palikimo priėmimo faktą
Priimant sprendimą paveldėti turtą, labai svarbu neskubėti ir atlikti išsamią situacijos analizę. Dažnai žmonės susitelkia vien į matomą turto pusę – nekilnojamąjį turtą, pinigus ar vertingus daiktus, tačiau pamiršta, kad kartu su turtu paveldimos ir visos finansinės prievolės. Palikėjas galėjo turėti nesumokėtų komunalinių mokesčių, greitųjų kreditų, banko paskolų ar asmeninių skolų fiziniams asmenims. Kadangi paveldint asmuo perima teises ir pareigas, neįvertinus skolų apimties, palikimo priėmimas gali tapti ne finansine injekcija, o asmeniniu bankrotu.
Teisės ekspertai visuomet rekomenduoja palikimą priimti pagal turto apyrašą. Tai yra speciali teisinė procedūra, kurią atlieka antstolis, sudarydamas išsamų viso palikėjo turto ir skolų sąrašą. Nors ši paslauga kainuoja papildomai, ji užtikrina esminę apsaugą: priėmus palikimą pagal apyrašą, už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu. Tai reiškia, kad jeigu skolų suma viršija paveldėto turto vertę, kreditoriai negalės išieškoti trūkstamos sumos iš jūsų asmeninio, iki paveldėjimo turėto turto ar atlyginimo. Be apyrašo priėmus palikimą, už skolas atsakoma visu savo asmeniniu turtu.
Kitas svarbus aspektas yra susijęs su turto pasidalinimu, kuomet yra keli įpėdiniai. Prieš sumokant paveldimo turto mokestį ir padalinant turtą, verta aptarti, kas fiziškai valdys nekilnojamąjį turtą ar verslą. Dažnu atveju vienas įpėdinis kompensuoja kitam jo dalį pinigais. Tokios vidinės kompensacijos taip pat turi būti oficialiai įformintos pas notarą, siekiant išvengti mokestinių nesklandumų ateityje. Be to, net ir gavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nedelsiant įregistruoti savo nuosavybės teises atitinkamuose registruose (pavyzdžiui, „Registrų centre“ nekilnojamojo turto atveju ar „Regitroje“ perimant automobilius), kad taptumėte pilnaverčiu turto savininku, galinčiu juo laisvai disponuoti.
Galiausiai, kiekviena paveldėjimo situacija yra unikali ir reikalauja atidaus požiūrio. Nesvarbu, ar tai būtų paprasta situacija, kai artimi giminaičiai be jokių mokesčių priima tėvų butą, ar sudėtingas tarptautinis paveldėjimas, reikalaujantis tarptautinių mokesčių sutarčių taikymo – atviras bendravimas su notaru, laiku gautos konsultacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir, prireikus, teisininkų pagalba padės užtikrinti sklandų turto perėmimo procesą, išvengiant neplanuotų nuostolių ar netikėtų baudų.
