Nors „Begalinė istorija“ laikoma vaikų literatūros klasika, jos temos yra daug platesnės nei įprasti vaikystės pasakojimai. Knyga analizuoja vidinius žmogaus išgyvenimus, savasties paiešką ir balansą tarp fantazijos bei realybės. Filmas, nors ir supaprastina kai kuriuos elementus, pateikia vizualiai įspūdingą ir emocionaliai paveikų pasakojimą, kuris iki šiol išlaiko nostalgijos ir kultinio filmo statusą. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik knygos siužetą ir temas, bet ir filmo reikšmę bei kultūrinį paveldą, kuris šį kūrinį paverčia neblėstančia legenda.
Knyga: gilesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio
Michaelas Ende sukūrė ne tik fantastinį pasaulį – jis sukūrė daugiasluoksnę alegoriją apie žmogaus gebėjimą įsivaizduoti, keisti ir kurti. Knygos pagrindinis veikėjas – Bastijonas, vienišas ir dažnai nesuprastas berniukas, kuris slapstosi nuo realybės skaitydamas knygas. Jo rankose atsiduria mįslingas kūrinys „Begalinė istorija“, kuriame pasakojama apie Fantaziją – magišką pasaulį, nykstantį nuo paslaptingos Jausenos, vadinamos Niekumu.
Fantazija čia nėra tik pasakiška erdvė – tai žmogiškos vaizduotės metafora. Niekas – tai kūrybiškumo praradimas, apatija, tikėjimo stebuklais nykimas. Knygoje Bastijonas tampa ne tik skaitytoju, bet ir veikėju, gebančiu keisti pasaulį savo norais. Tačiau tai kelia moralinių iššūkių: kiek daug gali sau leisti kūrėjas, nepakenkdamas savo kūriniui? Kiek gali iškreipti pasaulį, klausydamas vien tik savo kaprizų ir troškimų?
Būtent šioje vietoje knyga tampa daug gilesnė nei įprastas fantastinis pasakojimas. Ji parodo, kad vaizduotė yra galingas įrankis, bet kartu ir atsakomybė. Kiekvienas noras, kiekvienas pakeistas siužetas turi pasekmes. Bastijonas keliauja per ryškius, simboliniais įvaizdžiais praturtintus kraštus, kuriuose sutinka tiek draugiškas būtybes, tiek pavojingus padarus. Kiekvienas veikėjas atspindi tam tikrą žmogaus vidinės psichologijos dalį – praradimą, baimę, viltį, pasitikėjimą, savininkiškumą ar troškimą būti mylimam.
Filmas: stebuklai ekrane ir amžina nostalgija
Nors filmas neperteikia visos knygos filosofinės gelmės, jis sukuria nepaprastai stiprią vizualinę patirtį. Režisierius Wolfgangas Petersonas pasirinko koncentruotis į pirmąją knygos dalį – Atrejaus kelionę. Tai vienas ryškiausių vaikų kino pavyzdžių, kuriame emocijos ir pasakojimas dera su praktiniais efektais, įspūdingais kostiumais ir kruopščiai sukurta aplinka.
Atrejų, jaunas Fantazijos karys, yra paskirtas išgelbėti pasaulį nuo Niekio. Kartu su juo keliauja būtybės, kurios tapo legendinėmis: Fuchūras, laimės drakonas su švelniu charakteriu ir neužmirštama išvaizda, Morla – milžiniška vėžlė, gyvenanti amžinąjį nuobodulį, bei Gmorkas – tamsus vilkas, atstovaujantis destruktyviąją jėgą, kuri siekia sunaikinti Fantaziją per žmonių abejingumą.
Filmas savo laiku sukėlė sensaciją, nes pasiūlė ne tik įspūdingus specialiuosius efektus, bet ir stiprią emocinę istoriją. Daugelis žiūrovų iki šiol prisimena sceną, kurioje Atrejui tenka atsisveikinti su savo arkliu Artaksu – ši scena tapo vienu labiausiai širdį veriančių momentų kino istorijoje. Tokių emocijų ir šiandien stinga moderniuose filmuose, kuriuose dominuoja kompiuterinė grafika, todėl „Begalinė istorija“ išlieka unikalia savo laikmečio kūrybos sinteze.
„Begalinės istorijos“ kultūrinė įtaka
Praėjus daugiau nei keturiasdešimčiai metų nuo pirmojo knygos leidimo, „Begalinės istorijos“ įtaka kultūrai vis dar juntama. Tai kūrinys, įkvėpęs menininkus, muzikantus, filmų kūrėjus ir net vaizdo žaidimų kūrimo komandas. Daugelis modernių fantastikos istorijų pasitelkia idėjas, kurios pirmą kartą plačiai nuskambėjo būtent Endės romane: pasaulis kaip žmogaus vaizduotės veidrodis, herojus kaip kūrėjas, vidinio ir išorinio pasaulių susiliejimas.
Filmo tema daina „Never Ending Story“ tapo tikru muzikos hitu, išlikusiu popkultūros dalimi iki šių dienų. Net tokie serialai kaip „Stranger Things“ vėl suteikė šiai dainai naują populiarumo bangą, o kartu su ja žmonės vėl prisiminė filmą ir knygą. Knygos simboliai dažnai aptinkami tatuiruotėse: du gyvatės simboliai, besiglemžiančios viena kitą, reiškia begalybės ciklą ir istorijos tęsimą.
Ypač įdomu tai, kad Endė kritikavo filmo versiją ir manė, kad ji pernelyg supaprastina jo idėjas. Tačiau tai nesustabdė filmo tapti kultiniu. Skirtingų kartų žiūrovams šis kūrinys reiškia skirtingus dalykus: vieniems – vaikystės stebuklą, kitiems – metaforą apie augimą, tretiems – tyrą fantazijos džiaugsmą, kurį vis dar galima atrasti ir suaugus.
Temos, kurios aktualios ir šiandien
Kas daro „Begalinę istoriją“ amžina? Bene svarbiausia – temos, neprarandančios aktualumo. Vaizduotės reikšmė mūsų gyvenime tebėra tokia pat svarbi kaip ir anksčiau. Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname technologijų, socialinių tinklų ir informacinio triukšmo, žmogaus gebėjimas susikurti vidinį pasaulį, pabėgti į kūrybą, svajoti ir įsijausti tampa vis sudėtingesnis, bet kartu ir svarbesnis.
Kita reikšminga tema – savivertė. Bastijano kelias knygoje yra kelias į save: iš pradžių nedrąsus ir nepasitikintis savimi berniukas randa vietą, kurioje jis reikalingas ir gali padaryti įtaką. Tačiau galios troškimas jį galiausiai nuveda į susidūrimą su savo silpnybėmis. Tai priminimas, kad savęs pažinimas ir augimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis suvokti tiek stiprybes, tiek klaidas.
Perskaitę knygą ar peržiūrėję filmą daug žmonių suvokia, kad jiems svarbiausia ne pats siužetas, o jausmas, kurį šis pasakojimas palieka. Tai jausmas, kad pasaulyje, kuriame dažnai dominuoja rutina ir realybės sunkumai, vis dar yra vietos stebuklams. Ir kad fantazija nėra pabėgimas – ji yra įrankis, padedantis geriau suprasti realybę.
DUK
Ar verta skaityti knygą, jei mačiau filmą?
Taip. Knyga – daug gilesnė ir simboliškesnė nei filmas. Ekranizacija apima tik pirmąją knygos dalį ir supaprastina kai kuriuos siužeto elementus.
Ar filmas ištikimas knygai?
Tik iš dalies. Filmas perteikia pagrindinę žinutę, tačiau nepateikia visų alegorijų ir filosofinių temų, esančių knygoje.
Ar „Begalinė istorija“ tinkama vaikams?
Taip, tačiau ją galima vertinti ir suaugusio žmogaus akimis. Vaikai mėgsta nuotykius ir fantastiką, o suaugusieji dažnai atranda gilesnius prasminius sluoksnius.
Ar yra daugiau knygos leidimų?
Taip, knyga buvo išleista daug kartų įvairiomis kalbomis. Kiekvienas leidimas paprastai išlaiko tos pačios struktūros istoriją.
Ar verta žiūrėti tęsinį?
Daugelis kritikų ir žiūrovų mano, kad pirmoji filmo dalis yra stipriausia. Tęsinių įvertinimai prastesni, tačiau smalsumui patenkinti juos vis tiek galima pamatyti.
Fantazijos pasaulis, kuris gyvena kiekviename iš mūsų
„Begalinė istorija“ nepriklauso vien savo epochai ar žanrui. Tai kūrinys, kuriame kiekvienas skaitytojas ar žiūrovas randa dalelę savęs. Fantazijos pasaulis čia nėra tik magiškas fonas – tai žmogaus vidinės kelionės žemėlapis, kuris padeda suprasti, kaip svarbu ugdyti vaizduotę, tikėti savo galimybėmis ir nepamiršti, kad kiekvienas turi galią kurti savo istoriją. Net jei ji nėra begalinė, jos svarba – neabejotina.
