Dar visai neseniai telefonas buvo daiktas, kurį pasiimdavome paskambinti ar parašyti žinutę. Dabar situacija kitokia. Juo pradedame rytą, tikriname darbo reikalus, ieškome recepto vakarienei, fotografuojame, klausomės muzikos ir vakare dar kartą peržvelgiame naujienas. Kartais atrodo, kad telefono ekrane prabėga nedidelė mūsų dienos dalis, tačiau pažvelgus į statistiką paaiškėja visai kas kita.
Internete netrūksta įvairių laisvalaikio pasirinkimų, tarp kurių yra internetiniai žaidimai, socialiniai tinklai ir vaizdo įrašai. Kiekvienai šiai veiklai verta skirti aiškias laiko ribas. Technologijų atsiradimas pats savaime nėra problema. Daug daugiau lemia mūsų elgesys su jomis.
Gera žinia ta, kad išmanusis telefonas gali ne tik vilioti ilgiau pasilikti prie ekrano. Jame yra ir įrankių, padedančių pastebėti savo įpročius bei laiku sustoti.
Pirmiausia verta suprasti, kiek laiko iš tiesų praleidžiame telefone
„Aš telefone būnu nedaug“ – tokia mintis gana dažna. Tiksliau ją patikrinti galima vos per kelias sekundes. Telefono nustatymuose paprastai matoma savaitės ar dienos naudojimo statistika. Ji parodo ne tik bendrą laiką, bet ir tai, kurioms programėlėms atitenka didžiausia jo dalis.
Kartais rezultatas nustebina. Ypač tada, kai paaiškėja, kad kelios minutės čia, kelios ten ir ilgesnis vakarinis naršymas sudaro gerą valandą ar net kelias.
Šios statistikos nereikia vertinti kaip pažymio. Ji tiesiog parodo realybę. O kai žinai, kur dingsta laikas, jau gali nuspręsti, ar tau tai tinka. Galbūt nieko keisti ir nereikia. O gal norisi vieną programėlę atsidaryti rečiau.
Tylus telefonas kartais yra daug naudingesnis
Yra žmonių, kurie gali dirbti su įjungtais pranešimais ir jų beveik nepastebėti. Kiti nuo kiekvieno ekrano mirktelėjimo automatiškai paima telefoną į rankas. Jei esi iš pastarųjų, pranešimų mažinimas gali pastebimai pakeisti dieną.
Ne visos žinutės yra vienodai svarbios. Elektroninis laiškas, naujas komentaras ar programėlės pasiūlymas tikrai gali palaukti. Telefone galima pasirinkti, kas turi teisę apie save priminti, o kam geriau leisti tylėti.
Tai ypač praverčia tais atvejais, kai reikia susikaupti. Kai telefonas kas kelias minutes nesikiša į mintis, darbas juda lengviau. Ir nereikia savęs nuolat drausminti – dalį darbo atlieka patys nustatymai.
Vakare sunkiausia pasakyti sau „gana“
Dieną telefoną dažnai naudojame todėl, kad reikia. Vakare – todėl, kad malonu. Būtent tada ir atsiranda problema. Atsiguli, atsiverti telefoną, pasižiūri vieną dalyką, tada kitą. Nėra jokio aiškaus momento, kuris pasakytų, kad jau gana.
Miego režimas gali padėti tą momentą susikurti. Galima nustatyti valandą, nuo kurios telefonas mažiau blaškytų: nutildytų nereikalingus pranešimus, pritemdytų ekraną ar primintų apie artėjantį poilsį.
Aišku, vien nustatymas stebuklo nepadarys. Jei labai norėsis naršyti, tai padaryti vis tiek bus galima. Tačiau vakaro režimas bent jau sukuria ribą. O ribų skaitmeniniame pasaulyje kartais kaip tik ir trūksta.
Judėjimas taip pat yra skaitmeninės pusiausvyros dalis
Apie sveiką santykį su technologijomis dažniausiai kalbame skaičiuodami ekrano valandas. Tačiau yra dar vienas paprastas klausimas: kiek laiko per dieną praleidžiame ne sėdėdami?
Jeigu darbas vyksta prie kompiuterio, o laisvalaikis – telefone ar televizoriuje, judėjimui lieka nedaug progų. Išmanusis laikrodis čia gali būti visai praktiškas pagalbininkas. Jis gali parodyti žingsnių skaičių, priminti atsistoti ar tiesiog informuoti, kad ilgokai nepajudėjome.
Kartais tokio priminimo užtenka. Atsikeli nuo stalo, pasidarai arbatos, trumpai apeini kvartalą ar nueini į parduotuvę pėsčiomis. Nieko įspūdingo, bet kūnui nuo to ne blogiau.
Ne viską turi padaryti technologijos
Galiausiai svarbiausia suprasti vieną dalyką: išmanusis įrenginys gali padėti, tačiau jis negali už mus nuspręsti, kada gana. Jis gali suskaičiuoti ekrano laiką, nutildyti pranešimus ir priminti pajudėti, bet pasirinkimas vis tiek lieka mūsų rankose.
Gal todėl sveika skaitmeninė pusiausvyra neturėtų būti suprantama kaip griežtas gyvenimas pagal laikmatį. Vieną dieną telefone prireiks praleisti daugiau laiko, kitą – mažiau. Kartais vakare norėsis pažiūrėti filmą, o kartais geriausia bus telefoną apskritai palikti kitame kambaryje.
Svarbiausia pastebėti, kada technologijos pradeda užimti vietą to, kam iš tiesų norėtume skirti savo laiką. Kai telefonas padeda atlikti tai, ko reikia, ir netrukdo likusiai dienos daliai, balansas atsiranda savaime. Tam nebūtina pakeisti visos rutinos. Dažniausiai pakanka kelių mažų sprendimų – mažiau nereikalingų pranešimų, šiek tiek trumpesnio naršymo vakare ir daugiau progų atsistoti nuo ekrano.
Technologijos nuo mūsų niekur nedings. Tad turbūt prasmingiau ne kovoti su jomis, o išmokti laikyti jas savo rankose – tiesiogine ir perkeltine prasme.
