Lietuvos kelių infrastruktūros ir transporto sektoriaus laukia vienas didžiausių ir reikšmingiausių pokyčių per pastarąjį dešimtmetį. Jau ilgą laiką diskutuota, atidėliota ir planuota kelių mokesčio reforma pagaliau įgauna realų pavidalą, o naujovės, kurios tiesiogiai palies tūkstančius vairuotojų bei vežėjų, įsigalios jau nuo kitų metų. Iki šiol veikusi laiku grįsta apmokestinimo sistema, kai vairuotojai įsigydavo dienos, savaitės, mėnesio ar metų trukmės elektronines vinjetes, pamažu tampa istorija. Ją pakeis moderni, Europos Sąjungos direktyvas atitinkanti atstuminė kelių apmokestinimo sistema, transporto pasaulyje dar žinoma kaip „e-tolling“. Šis strateginis perėjimas reiškia, kad mokesčio dydis bus tiesiogiai proporcingas nuvažiuotam atstumui, transporto priemonės svoriui, jos ašims ir sukeliamai aplinkos taršai. Tai ypač aktualu komercinio transporto vairuotojams bei logistikos įmonėms, kurioms teks iš esmės perskaičiuoti savo kelionių biudžetus ir prisitaikyti prie visiškai naujų technologinių reikalavimų.
Ši valstybinio lygio reforma įgyvendina du esminius ir visoje Europoje plačiai taikomus principus: „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“. Nors bet kokios permainos mokestinėje aplinkoje dažniausiai kelia nerimą dėl galimų papildomų išlaidų ar administracinės naštos, valstybinių institucijų atstovai pabrėžia, kad naujoji tvarka bus kur kas teisingesnė ir skaidresnė. Tie verslai ar pavieniai vairuotojai, kurie valstybinės reikšmės keliais naudojasi rečiau arba važiuoja trumpesnius atstumus, atitinkamai mokės mažiau. Tuo tarpu pagrindinė finansinė infrastruktūros išlaikymo našta teks tiems, kurie intensyviausiai eksploatuoja šalies magistralinius kelius ir labiausiai dėvi asfalto dangą. Norint sklandžiai pasiruošti artėjantiems pokyčiams ir išvengti nemalonių staigmenų, būtina detaliai suprasti, kaip techniškai veiks naujoji apmokestinimo sistema, kurioms transporto priemonių klasėms ji bus privaloma ir kokius parengiamuosius darbus transporto valdytojai turi atlikti nedelsiant.
Naujoji elektroninė kelių rinkliavos sistema: technologinis šuolis
Iki šiol Lietuvoje veikusi elektroninių vinječių sistema buvo gana paprasta, tačiau toli gražu netobula efektyvumo ir teisingumo prasme. Nupirkus metinę vinjetę, transporto priemonė galėdavo nuvažiuoti neribotą kilometrų skaičių, o tai reiškė, kad dešimtis tūkstančių kilometrų per mėnesį nuvažiuojantis tarptautinių krovinių vilkikas sumokėdavo lygiai tiek pat, kiek ir vietinis smulkusis verslininkas, vos kelis kartus išvažiuojantis į greitkelį. Naujoji e-tolling sistema šią nelygybę panaikina, nes remiasi palydovine navigacijos technologija (GNSS). Ši sistema nuolat fiksuoja transporto priemonės buvimo vietą ir tiksliai apskaičiuoja, kiek kilometrų buvo nuvažiuota apmokestinamais valstybinės reikšmės keliais.
Technologiškai šis procesas reikalaus, kad transporto priemonėse būtų sumontuoti specialūs borto įrenginiai (angl. On-Board Unit, OBU) arba išmanieji sprendimai, kurie automatiškai perduos judėjimo duomenis į centrinę sistemą. Kelių mokesčio surinkimo operatorius apdoros šią informaciją ir pateiks tikslias sąskaitas. Vairuotojams nebereikės sukti galvos dėl to, ar jie nepamiršo nusipirkti dienos vinjetės prieš įvažiuodami į magistralę – procesas bus visiškai automatizuotas. Tie, kurie nenorės ar negalės įsidiegti nuolatinio borto įrenginio (pavyzdžiui, tranzitu per Lietuvą važiuojantys užsienio vežėjai), turės galimybę naudotis alternatyviais būdais, tokiais kaip išankstinis maršruto deklaravimas specialioje interneto platformoje ar mobiliojoje programėlėje.
Duomenų saugumas ir privatumo užtikrinimas
Vienas iš dažnai keliamų klausimų, pereinant prie palydovinio sekimo technologijų, yra duomenų privatumas. Svarbu pažymėti, kad naujoji kelių mokesčių surinkimo sistema bus griežtai reglamentuojama pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Borto įrenginiai ir maršruto fiksavimo sistemos rinks tik tuos vietos duomenis, kurie yra absoliučiai būtini mokesčio apskaičiavimui mokamuose ruožuose. Kai transporto priemonė išvažiuos iš apmokestinamo kelio zonos (pavyzdžiui, įvažiuos į miesto teritoriją ar neapmokestinamą rajoninį kelią), lokacijos duomenys mokesčių apskaičiavimo tikslais nebus kaupiami ar analizuojami.
Kurioms transporto priemonėms bus taikomi nauji tarifai?
Planuojant perėjimą prie atstuminės rinkliavos, ypatingas dėmesys skiriamas transporto priemonių klasifikacijai. Naujoji tvarka išlaikys panašius apmokestinamų transporto priemonių rėmus, kokie buvo taikomi ir vinječių sistemoje, tačiau tarifų struktūra bus nepalyginamai sudėtingesnė ir detalesnė. Rinkliavą už nuvažiuotą atstumą privalės mokėti visos krovininės transporto priemonės (N1, N2 ir N3 kategorijos) bei keleivinės transporto priemonės, turinčios daugiau nei aštuonias sėdimas vietas keleiviams ir vieną vietą vairuotojui (M2 ir M3 kategorijos autobusai). Tai apima platų spektrą technikos: nuo mažų krovininių mikroautobusų, kuriuos kasdien naudoja kurjeriai bei statybininkai, iki didžiulių tarptautinių pervežimų vilkikų.
Kiekvienai iš šių kategorijų bus nustatyti skirtingi baziniai tarifai už vieną kilometrą. N1 kategorijos (lengvieji krovininiai automobiliai iki 3,5 tonos) vairuotojai mokės mažiausią kilometro kainą, tačiau jiems šis pokytis gali pasirodyti bene jautriausias, nes anksčiau pigi metinė vinjetė leisdavo nevaržomai keliauti po visą šalį. Tuo tarpu sunkvežimiams (N3 kategorija) tarifas bus gerokai aukštesnis, priklausantis ne tik nuo svorio, bet ir nuo ašių skaičiaus, nes būtent sunkioji technika daro didžiausią neigiamą fizinį poveikį asfalto dangai ir prisideda prie provėžų susidarymo.
Ar pokyčiai palies lengvųjų automobilių vairuotojus?
Daugelį paprastų šalies gyventojų labiausiai jaudina klausimas, ar jiems teks susimokėti už keliones pas gimines, prie jūros ar į darbą greitkeliais. Atsakymas yra aiškus: lengviesiems asmeniniams automobiliams (M1 kategorija) kelių mokestis Lietuvoje ir toliau nebus taikomas. Valstybė nusprendė neiti kai kurių Pietų ir Centrinės Europos valstybių (pavyzdžiui, Lenkijos, Italijos ar Prancūzijos) keliu, kur greitkeliai yra mokami visiems be išimties. M1 kategorijos vairuotojai magistraliniais ir krašto keliais galės naudotis visiškai nemokamai, todėl šeimos atostogų ar kasdienių kelionių biudžetui naujoji e-tolling sistema tiesioginės įtakos neturės. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad jei lengvasis automobilis yra registruotas kaip N1 kategorijos komercinė transporto priemonė (ką dažnai daro įmonės dėl mokestinių paskatų), jam atstuminis kelių mokestis bus privalomas.
Ekologinis komponentas: taršos mokesčio įtaka kelių rinkliavai
Šiuolaikinė Europos transporto politika yra neatsiejama nuo Žaliojo kurso ir siekio kardinaliai sumažinti CO2 emisijas bei oro taršą. Lietuva, diegdama naująją sistemą, visiškai integruoja ekologinį komponentą į kelių mokesčio apskaičiavimo formulę. Tai reiškia, kad galutinė vieno nuvažiuoto kilometro kaina priklausys ne tik nuo transporto priemonės gabaritų, bet ir nuo jos variklio atitikimo EURO emisijos standartams. Taip verslas bus finansiškai skatinamas atnaujinti savo automobilių parkus ir investuoti į aplinkai draugiškesnes technologijas.
Tarifų diferencijavimas pagal taršos lygį atrodys maždaug taip, išdėstant prioritetus nuo labiausiai skatinamų iki labiausiai apmokestinamų transporto priemonių:
- Nulinės emisijos transporto priemonės: Visiškai elektriniai sunkvežimiai, autobusai ir vandeniliu varomas komercinis transportas gaus didžiausias įmanomas nuolaidas arba bus apmokestinami pačiu minimaliausiu tarifu. Tai valstybės investicija į ateities logistiką.
- EURO 6 standartas: Patys moderniausi vidaus degimo variklius turintys sunkvežimiai ir mikroautobusai, kurie šiuo metu dominuoja tarptautinių pervežimų rinkoje, mokės bazinį, sąlyginai palankų tarifą, atspindintį jų santykinai mažą taršą.
- EURO 4 ir EURO 5 standartai: Šiek tiek senesnės transporto priemonės, kurios vis dar plačiai naudojamos vietiniuose pervežimuose, susidurs su pastebimai išaugusiais mokesčiais. Jiems kilometro kaina bus apčiuopiamai didesnė nei EURO 6 klasės vilkikams.
- EURO 0, 1, 2 ir 3 standartai: Seniausia, labiausiai aplinką teršianti technika bus apmokestinta maksimaliais tarifais. Finansinė našta eksploatuojant tokius automobilius mokamuose keliuose taps tokia didelė, kad verslui ilgainiui bus tiesiog nebeapsimoka jų laikyti savo parke.
Baudos ir išmanioji kontrolė: kaip bus užtikrinamas mokesčio surinkimas?
Atsisakius popierinių bei elektroninių vinječių patikros, kurią anksčiau vykdydavo policija bei Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai, kyla natūralus poreikis sukurti efektyvų ir išmanų kontrolės mechanizmą. Naujoji e-tolling sistema bus paremta plačiu modernios įrangos tinklu, kuris apims daugybę valstybinės reikšmės kelių ruožų. Tai leis užtikrinti, kad mokesčių vengimas taptų praktiškai neįmanomas, o visi rinkos dalyviai veiktų vienodomis konkurencinėmis sąlygomis.
Virš greitkelių ir magistralių bus sumontuoti specialūs kontrolės vartai bei išmaniosios kameros. Ši įranga naudos automatinio valstybinių numerių atpažinimo (angl. ANPR – Automatic Number Plate Recognition) technologiją, kuri realiuoju laiku nuskaitys kiekvienos pravažiuojančios transporto priemonės numerius ir akimirksniu sutikrins juos su centrine duomenų baze. Taip pat kameros bus aprūpintos lazeriniais skeneriais, galinčiais nustatyti transporto priemonės gabaritus, ašių skaičių ir automatiškai priskirti ją atitinkamai kategorijai. Jei sistema užfiksuos, kad komercinis automobilis važiuoja be veikiančio borto įrenginio, neapmokėjęs išankstinio maršruto arba pateikęs klaidingus duomenis apie EURO standartą, bauda bus sugeneruota ir išsiųsta transporto priemonės savininkui automatiškai.
Ką verslas ir vežėjai turėtų padaryti jau dabar?
Nors naujoji sistema pilnu pajėgumu startuos tik kitais metais, pasiruošimo darbus transporto ir logistikos sektoriaus atstovams būtina pradėti nedelsiant. Paskutinės minutės laukimas gali lemti ne tik techninius nesklandumus, bet ir veiklos sutrikimus ar net solidžias baudas. Tam, kad perėjimas prie atstuminio apmokestinimo modelio būtų kuo sklandesnis, rekomenduojama atlikti šiuos esminius žingsnius:
- Transporto parko auditas. Peržiūrėkite visų įmonės valdomų automobilių registracijos liudijimus. Atkreipkite dėmesį į tikslią transporto priemonių kategoriją (N1, N2, N3) ir, svarbiausia, EURO emisijos klasę. Tai padės preliminariai apskaičiuoti būsimas išlaidas.
- Biudžeto perplanavimas ir kainodaros peržiūra. Kadangi mokesčiai dabar priklausys nuo kiekvieno nuvažiuoto kilometro, paslaugų savikaina neišvengiamai keisis. Transporto įmonės turėtų įvertinti, kaip naujieji kelių mokesčių tarifai paveiks krovinių gabenimo įkainius ir atitinkamai informuoti savo klientus bei atnaujinti sutartis.
- Borto įrenginių (OBU) užsakymas ir integracija. Kai tik atsiras galimybė, reikėtų pasirūpinti techninės įrangos įsigijimu arba esamų telematikos sistemų (jei naudojatės tarptautinių EETS tiekėjų paslaugomis) pritaikymu Lietuvos rinkai. Tinkamas OBU įrenginių sumontavimas garantuos sklandų kelionių apskaitos procesą.
- Vairuotojų mokymai. Nors sistema yra automatizuota, vairuotojai turi žinoti, kaip patikrinti, ar borto įrenginys veikia korektiškai (pavyzdžiui, šviečia žalias indikatorius), ką daryti atsiradus techniniam gedimui kelyje ir kaip teisingai deklaruoti maršrutą alternatyviais būdais, jei įrenginys sugenda.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie kelių mokesčius
Siekdami išsklaidyti dažniausiai kylančias abejones ir atsakyti į aktualiausius vairuotojų bei verslo atstovų klausimus, parengėme šį informacinį dažniausiai užduodamų klausimų sąvadą apie artėjančius kelių mokesčių pokyčius.
Kada tiksliai įsigalios naujoji elektroninė atstuminė kelių apmokestinimo sistema?
Naujoji e-tolling sistema planuojama paleisti nuo kitų metų vidurio, tačiau tiksli data gali šiek tiek koreguotis priklausomai nuo baigiamųjų techninių bandymų ir infrastruktūros testavimo etapų. Valstybinės institucijos numato pereinamąjį laikotarpį, per kurį naudotojai galės registruotis sistemoje ir įsigyti reikiamą įrangą be jokių trikdžių.
Kas nutiks su jau nupirktomis ir tebegaliojančiomis metinėmis vinjetėmis?
Vairuotojams ir įmonėms, kurios bus įsigijusios metines elektronines vinjetes prieš pat įsigaliojant naujajai tvarkai, nereikėtų nerimauti. Planuojama sukurti kompensacinį mechanizmą. Dažniausiai tokių reformų atveju, nepanaudota vinjetės galiojimo dalis yra proporcingai paverčiama kreditais naujojoje e-tolling sistemoje arba už ją tiesiog grąžinami pinigai pagal pateiktą prašymą.
Ar ūkininkams ir specialiajai technikai bus taikomos išimtys?
Taip, tam tikroms transporto priemonių grupėms išimtys išliks. Žemės ūkio technikai (traktoriams), taip pat kariuomenės, policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonėms kelių mokestis nebus taikomas. Svarbu įsitikinti, kad transporto priemonė oficialiai registruota atitinkamu kodu registre.
Kaip bus apmokestinami tranzitu per Lietuvą važiuojantys užsienio vilkikai?
Užsienio vežėjams galios lygiai tokios pat taisyklės kaip ir vietiniams. Kadangi užsieniečiai gali nenorėti pirkti specialaus lietuviško borto įrenginio vienai kelionei, jie galės naudotis Europos elektroninės rinkliavos paslaugos (EETS) tiekėjų įranga, kuri veikia visoje Europoje, arba tiesiog internetu iš anksto nusipirkti virtualų bilietą konkrečiam tranzitiniam maršrutui (pavyzdžiui, nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos).
Ar atsiras naujų apmokestinamų kelių ruožų?
Iš pradžių naujoji atstuminė rinkliava bus taikoma tam pačiam magistralinių ir krašto kelių tinklui, kuriam šiuo metu galioja vinječių sistema. Visgi, ateityje, atsižvelgiant į kelių infrastruktūros plėtrą ir priežiūros kaštus, mokamų kelių sąrašas gali būti peržiūrimas ir pildomas naujais ruožais.
Kelių fondo biudžeto panaudojimas ir infrastruktūros plėtra
Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl valstybė investuoja į atstuminės kelių apmokestinimo sistemos diegimą, yra lėšų trūkumas šalies kelių infrastruktūros priežiūrai ir modernizavimui. Prognozuojama, kad įdiegus naująjį „e-tolling“ modelį, į Valstybinį kelių priežiūros ir plėtros fondą surenkamų pajamų kiekis pastebimai išaugs. Tai natūrali pasekmė to, kad sunkiausias ir didžiausią tranzitą vykdantis transportas pagaliau mokės adekvačią kainą už realiai nuvažiuotus kilometrus, o ne minimalų fiksuotą mokestį, kuris nepadengdavo jo padaromos žalos asfalto dangai.
Visi surinkti pinigai bus tikslingai nukreipiami atgal į infrastruktūrą. Tarp prioritetinių projektų, kurie bus finansuojami iš padidėjusio biudžeto, yra tarptautinės „Via Baltica“ magistralės rekonstrukcija, avarinės būklės tiltų bei viadukų kapitalinis remontas visoje Lietuvoje ir liūdnai pagarsėjusio, bet gyvybiškai svarbaus A14 (Vilnius–Utena) betoninio kelio rekonstrukcijos užbaigimas. Be to, didesnis finansavimas leis greičiau diegti inovatyvias eismo saugumo priemones: išmaniuosius greičio matuoklius, modernų apšvietimą pavojingose sankryžose, gyvūnų migracijos atitvarus bei triukšmą slopinančias sieneles šalia gyvenviečių. Nors verslui naujasis mokestis reikš išlaidų eilutės padidėjimą, ilguoju laikotarpiu kokybiškesni ir saugesni keliai leis sumažinti transporto priemonių remonto išlaidas ir sutrumpins krovinių pristatymo laiką, kas yra esminis faktorius modernioje logistikos grandinėje.
