Artėjant pavasariui, vienas svarbiausių finansinių įvykių kiekvieno Lietuvos gyventojo kalendoriuje yra metinė pajamų mokesčio deklaracija. Nors atrodo, kad iki 2026 metų deklaravimo sezono dar yra pakankamai laiko, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau formuoja preliminarius grafikus ir taisykles, pagal kurias bus atsiskaitoma už 2025 metais gautas pajamas. Šis procesas kasmet sukelia nemažai streso, ypač tiems, kurie dirba pagal kelias darbo sutartis, vykdo individualią veiklą ar gauna kitų papildomų pajamų. Svarbu ne tik laiku pateikti visus reikiamus duomenis, bet ir suprasti, kodėl vieniems gyventojams mokesčius valstybė grąžina, o kitiems tenka atverti piniginę ir susimokėti papildomai. Išankstinis pasiruošimas, mokestinių prievolių žinojimas bei asmeninių finansų peržiūra padeda išvengti nemalonių staigmenų, bereikalingo streso bei papildomų išlaidų, atsirandančių dėl laiku neįvykdytų pareigų.
Svarbiausios pajamų deklaravimo datos 2026 metais
Įprastai pajamų deklaravimo procesas Lietuvoje startuoja kovo mėnesio pradžioje, kai tretieji asmenys, tokie kaip darbdaviai, bankai, gyvybės draudimo bendrovės bei aukštosios mokyklos, pateikia visus reikalingus duomenis mokesčių administratoriui. Remiantis ilgamete VMI praktika ir įprastais mokestiniais kalendoriais, 2026 metais preliminarios pajamų deklaracijos Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) turėtų būti suformuotos ir gyventojams atvertos pirmąją kovo savaitę. Nuo šio momento kiekvienas mokesčių mokėtojas gali prisijungti prie asmeninės paskyros, peržiūrėti jau paruoštus duomenis ir, esant poreikiui, juos papildyti trūkstama informacija.
Oficiali ir galutinė pajamų deklaravimo bei mokesčių sumokėjimo data išlieka stabili ir nesikeičia – tai gegužės 2 diena. Iki šios dienos visi, privalantys deklaruoti pajamas, turi ne tik patvirtinti bei pateikti savo deklaracijas, bet ir pervesti susidariusią mokėtiną sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. Specialistai nuolat rekomenduoja šio proceso nepalikti paskutinei minutei. Paskutinėmis balandžio dienomis dėl milžiniško prisijungimų skaičiaus sistemos dažnai patiria dideles apkrovas, todėl gali veikti lėčiau arba su pertrūkiais. Be to, iškilus specifiniams mokestiniams klausimams, gali prireikti laiko konsultacijoms su mokesčių inspektoriais ar buhalteriais.
Kas privalo pateikti pajamų deklaraciją?
Nors mokesčių administratorius siekia maksimaliai supaprastinti procesą, ir didžiąjai daliai gyventojų pakanka vos vieno mygtuko paspaudimo, egzistuoja aiškiai apibrėžtos asmenų grupės, kurioms deklaracijos pateikimas yra griežtai privalomas. Net jei esate samdomas darbuotojas ir gaunate fiksuotą atlyginimą, atsiradus tam tikroms gyvenimiškoms aplinkybėms, prievolė deklaruoti pajamas gali paliesti ir jus.
- Gyventojai, vykdę individualią veiklą. Visiškai nesvarbu, ar veikla buvo vykdoma įsigijus verslo liudijimą, ar įregistravus individualios veiklos pažymą. Net ir tuo atveju, jei per visus metus negavote jokių pajamų arba patyrėte nuostolių, ataskaitos pateikimas valstybei yra privalomas.
- Asmenys, kuriems pritaikytas per didelis NPD. Jei jūsų mėnesinės pajamos kito, gavote premijų, atostoginių ar sirgote, tikėtina, kad metų eigoje pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis neatitinka bendros metinės situacijos.
- Pardavę nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Jei asmeninis turtas neišlaikytas įstatymų numatytą laikotarpį (pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas parduotas nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, o automobilis – nepraėjus 3 metams), gautas pelnas turi būti apmokestintas pajamų mokesčiu.
- Nuomos pajamų gavėjai. Gyventojai, kurie oficialiai nuomojo būstą, žemės ūkio paskirties žemę, automobilį ar kitą turtą fiziniams arba juridiniams asmenims, privalo deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti atitinkamą mokestį.
- Gavę brangių dovanų ne iš šeimos narių. Pagal įstatymus, dovanos, kurių vertė viršija 2500 eurų ribą ir kurios gautos iš asmenų, nesančių artimaisiais giminaičiais, yra apmokestinamos.
- Politikai, valstybės tarnautojai bei jų šeimos nariai. Ši asmenų grupė privalo teikti ne tik pajamų, bet ir turto deklaracijas dėl keliamų aukštesnių skaidrumo reikalavimų.
Kodėl atsiranda prievolė susimokėti papildomai?
Daugeliui gyventojų, ypač tiems, kurie nedirba savarankiškai, atvertus preliminarią deklaraciją ir pamačius raudonai šviečiančią mokėtiną sumą, kyla natūralus pasipiktinimas ir nesupratimas. Dažnai klaidingai manoma, kad jei mokesčius kas mėnesį sąžiningai nuskaičiuoja darbdavys, jokių papildomų įsiskolinimų neturėtų likti. Tačiau Lietuvos mokesčių sistema veikia metiniu, o ne mėnesiniu principu. Galutinė pajamų mokesčio suma apskaičiuojama tik įvertinus visas per kalendorinius metus gautas pajamas iš visų šaltinių kartu sudėjus.
Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) įtaka
Didžiausia dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nepriemokų susidaro būtent dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo. NPD – tai jūsų uždarbio dalis, kuriai nėra taikomas joks pajamų mokestis. Valstybė nustato taisyklę: kuo didesnės jūsų bendros pajamos, tuo mažesnis NPD jums priklauso. Kai mėnesinis atlyginimas svyruoja, pavyzdžiui, išmokami atostoginiai, gaunamos ligos išmokos iš „Sodros“, skiriamos kalėdinės premijos ar apmokami viršvalandžiai, įmonės buhalterija kas mėnesį NPD pritaiko remdamasi išimtinai to mėnesio skaičiais. Tačiau pasibaigus metams ir atėjus pavasariui, VMI sudeda viską, ką uždirbote per dvylika mėnesių, išveda vidurkį ir pritaiko metinį NPD (MNPD). Jei paaiškėja, kad bendra metinė pajamų suma yra didesnė, nei rodė atskirų mėnesių vidurkis, jums priklausantis MNPD proporcingai sumažėja. Būtent dėl šios priežasties atsiranda skirtumas tarp to, kiek mokesčių buvote atleistas per metus, ir to, kiek iš tikrųjų turėjote sumokėti. Šį mokestinį skirtumą tenka padengti iš savo kišenės.
Pajamos iš individualios veiklos ir investicijų
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis papildomus mokesčius, yra iš savarankiškos veiklos ir investavimo gaunamas pelnas. Priešingai nei dirbant pagal darbo sutartį, kai GPM perveda darbdavys, individualios veiklos pajamas administruoti privalote savarankiškai. GPM tarifas šioje srityje svyruoja nuo 5 iki 15 procentų, priklausomai nuo metinio pelno dydžio. Tikslią mokėtiną sumą sužinosite tik deklaruodami pajamas ir pritaikę leistinus atskaitymus (išlaidas). Be to, vis labiau populiarėjantis investavimas taip pat turi mokestinių pasekmių. Pelningai parduotos įmonių akcijos, kriptovaliutos, uždirbtos palūkanos iš tarpusavio skolinimo (P2P) platformų ar investicinių fondų prieaugis yra apmokestinamas. Svarbu įsidėmėti, kad net jei gautą pelną nedelsiant reinvestavote atgal ir grynųjų pinigų į asmeninę banko sąskaitą nepervedėte, VMI akimis pelnas vis tiek buvo realizuotas. Tai reiškia, kad jį būtina deklaruoti ir nuo jo sumokėti atitinkamus mokesčius, jeigu viršijamos įstatymuose numatytos neapmokestinamosios sumos.
Ką daryti, jei susidarė mokesčių nepriemoka?
Sužinojus, kad teks papildomai susimokėti, pirmiausia reikėtų atidžiai peržiūrėti pačią deklaraciją ir įsitikinti, ar visi duomenys pateikti teisingai. Galbūt pamiršote įtraukti informaciją apie patirtas išlaidas už studijas, gyvybės draudimo įmokas ar įmokas į trečios pakopos pensijų fondus, kurios galėtų sumažinti jūsų mokėtiną sumą. Jei viskas teisinga, visas mokėtinas sumas privaloma padengti iki gegužės 2 dienos. EDS sistemoje po deklaracijos pateikimo iš karto sugeneruojamas unikalus mokėjimo nurodymas, kurį galite patogiai apmokėti per savo elektroninę bankininkystę, e. valdžios vartus ar atsisiuntę brūkšninį kodą ir atsiskaitę fizinėse vietose.
Tačiau pasitaiko situacijų, kai susidariusi suma yra ganėtinai didelė, ir mokesčių mokėtojas neturi finansinių galimybių jos padengti iš karto. Tokiu atveju valstybė suteikia išeitį – galimybę sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Asmuo gali elektroniniu būdu pateikti oficialų prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir paprašyti susidariusį įsiskolinimą išdėstyti lygiomis dalimis per ilgesnį laikotarpį. Svarbiausia taisyklė – dėl tokio atidėjimo ar išdėstymo būtina kreiptis dar nepasibaigus oficialiam pajamų deklaravimo terminui. Nors pasirašius šią sutartį yra skaičiuojamos palūkanos, tai yra žymiai geresnis, legalesnis ir pigesnis sprendimas nei piktybinis mokesčių nemokėjimas ir didžiulių delspinigių kaupimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie pajamų deklaravimą
Kadangi mokesčių sistema yra sudėtinga, gyventojams nuolat kyla įvairių neaiškumų. Žemiau pateikiame atsakymus į pačius aktualiausius klausimus, padėsiančius geriau suprasti 2026 metų deklaravimo niuansus.
- Ar man reikia pildyti deklaraciją, jei dirbu tik vienoje įmonėje ir negaunu jokių kitų pajamų?
Jeigu ištisus metus dirbote vienoje darbovietėje, jūsų atlyginimas buvo stabilus, nesirgote, negavote didelių premijų ir neplanuojate naudotis GPM lengvatomis, deklaracijos teikti neprivalote. Vis dėlto, kiekvienam asmeniui verta pavasarį prisijungti prie EDS. Labai dažnai pasitaiko, kad dėl smulkių perskaičiavimų valstybė būna skolinga jums, o susidariusią permoką susigrąžinsite tik patvirtinę deklaraciją.
- Ką daryti, jei pamiršau pateikti deklaraciją iki gegužės 2 dienos?
Pastebėjus, kad pavėlavote, svarbiausia neatidėlioti ir pateikti deklaraciją kuo skubiau. Jeigu po pateikimo paaiškės, kad jums priklausė mokesčių permoka, pinigus vis tiek gausite, tiesiog vėliau nei laiku deklaravę asmenys. Tačiau jei turėjote susimokėti GPM nepriemoką, už kiekvieną uždelstą dieną nuo gegužės 3 dienos jums automatiškai skaičiuojami delspinigiai.
- Kaip išvengti mokesčių nepriemokos atsiradimo ateityje?
Pats patikimiausias būdas išvengti pavasarinių finansinių staigmenų – pateikti prašymą savo darbdaviui dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) netaikymo. Tai reiškia, kad nuo pirmo uždirbto euro jums bus skaičiuojamas pajamų mokestis. Nors kas mėnesį „į rankas“ gausite šiek tiek mažesnį atlyginimą, atėjus deklaravimo metui galėsite būti ramūs, nes nesusidarys skola, o greičiausiai gausite nemenką grąžintiną sumą. Tai veikia kaip savotiškas pinigų taupymas valstybės sąskaitoje.
- Ar reikia deklaruoti dovanas, kurias gavau iš tėvų ar senelių?
Dovanos, kurios gaunamos iš artimiausių šeimos narių (tėvų, vaikų, brolių, seserų, senelių, anūkų), nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais, visiškai nepriklausomai nuo dovanos vertės ar sumos. Tačiau, pagal galiojančią tvarką, jei iš artimųjų gautos dovanos vertė per metus viršija 2500 eurų, šį faktą privaloma atspindėti metinėje pajamų deklaracijoje kaip neapmokestinamąsias pajamas. Mokesčių už tai mokėti nereikės, bet informuoti valstybę yra privalu.
Baudos ir delspinigiai už laiku nepateiktą deklaraciją
Kartais gyventojams kyla pagunda ignoruoti mokesčių administratoriaus pranešimus, ypač tuomet, kai žinoma, jog susidarė nemaža mokėtina suma. Vis dėlto, toks požiūris gali atnešti itin skaudžių ir ilgalaikių finansinių pasekmių. Šiuolaikinės technologijos leidžia Valstybinei mokesčių inspekcijai sklandžiai keistis informacija su bankais, notarų biurais, užsienio valstybių mokesčių administratoriais bei kitomis institucijomis, todėl bet kokios bandytos nuslėpti pajamos anksčiau ar vėliau tampa matomos. Procesas dažniausiai prasideda nuo mandagių priminimų per Elektroninio deklaravimo sistemą, trumpųjų SMS žinučių ar elektroninių laiškų.
Jei mokesčių mokėtojas ir toliau sistemingai ignoruoja savo prievolę deklaruoti pajamas ir nepadengia susidariusio GPM įsiskolinimo, pradedamas taikyti priverstinio išieškojimo mechanizmas. Visų pirma, už kiekvieną pradelstą dieną pradedami skaičiuoti delspinigiai. Nors dienos delspinigių norma iš pirmo žvilgsnio atrodo mikroskopinė, per kelis mėnesius ar net metus susikaupia labai reikšminga pinigų suma, kurią vis tiek teks padengti. Be to, už mokesčių deklaracijos nepateikimą įstatymai numato griežtą administracinę atsakomybę. Piniginės baudos fiziniams asmenims gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, o baudos dydis tiesiogiai priklauso nuo pažeidimo sunkumo, nuslėptos sumos dydžio ir to, ar asmuo prasižengia pirmą kartą.
Pats nemaloniausias ir kraštutiniausias veiksmas, kurio gali imtis valstybė, yra skolos išieškojimas tiesiogiai iš asmens banko sąskaitų. Tai reiškia, kad VMI turi teisę duoti nurodymą kredito įstaigoms ir jūsų asmeninės lėšos bus automatiškai nurašytos į valstybės biudžetą. Jeigu sąskaitose esančių pinigų nepakanka skolai padengti, sąskaita gali būti visiškai areštuojama. Toks įvykis ne tik sukelia didžiulių nepatogumų atsiskaitant parduotuvėse ar apmokant komunalines paslaugas, bet ir nepataisomai sugadina asmens kredito istoriją. Prasta finansinė reputacija ateityje gali pakišti koją bandant gauti būsto paskolą, imant automobilį lizingu ar kreipiantis dėl paprasto vartojimo kredito. Norint išvengti šių destruktyvių scenarijų, būtina nuolat ugdyti savo finansinį raštingumą, sekti besikeičiančius mokestinius įstatymus ir 2026 metų pavasarį pasitikti pilnai pasiruošus. Aktyvus domėjimasis savo prievolėmis, konsultavimasis su specialistais ir atidus pajamų sekimas ištisus metus užtikrins, kad pajamų deklaravimas taps tik dar vienu paprastu formalumu, o ne streso šaltiniu.
