Daugelį metų diskutuotas ir ne kartą koreguotas automobilių taršos mokestis pagaliau įgavo aiškius kontūrus, todėl vairuotojams atėjo metas suklusti ir įvertinti, kaip šie pokyčiai paveiks jų asmeninius biudžetus. Šis mokestis nėra tik dar viena finansinė prievolė ar papildoma eilutė valstybės biudžete – tai kur kas platesnės strategijos dalis, kuria siekiama skatinti tvaresnį judumą, drastiškai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir gerinti oro kokybę miestuose. Nors daugelis transporto priemonių savininkų į naujus mokesčius natūraliai žiūri su nerimu, detalus ir ramus susipažinimas su naująja tvarka leidžia ne tik išvengti nemalonių staigmenų, bet ir priimti racionalius, finansiškai naudingus sprendimus planuojant ateities pirkinius. Mokestis tiesiogiai priklauso nuo automobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio, konkrečios degalų rūšies bei kitų techninių transporto priemonės parametrų, todėl kiekvienos mašinos savininkui mokėtina suma bus apskaičiuojama griežtai individualiai. Svarbu įsisąmoninti, kad šios naujovės labiausiai ir skaudžiausiai palies senų, itin taršių ir galingų automobilių savininkus, tuo tarpu modernių, hibridinių ar mažalitražių transporto priemonių vairuotojai finansinę naštą pajus minimaliai arba apskritai jos išvengs. Todėl verta detaliau susipažinti su šios sistemos ypatumais, konkrečiais tarifais bei būdais, kaip kiekvienas asmuo gali nesudėtingai pasitikrinti savo būsimą mokestį.
Pagrindiniai taršos mokesčio apskaičiavimo principai
Norint suprasti, kiek tiksliai teks sumokėti už savo turimą arba planuojamą įsigyti transporto priemonę, pirmiausia reikia perprasti patį mechanizmą, pagal kurį nustatomas mokesčio dydis. Pagrindinis ir svarbiausias rodiklis, lemiantis galutinę sumą, yra automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis, kuris matuojamas gramais vienam kilometrui (g/km). Šis parametras paprastai yra aiškiai nurodomas transporto priemonės registracijos liudijime (dažniausiai V.7 laukelyje), o jei automobilis yra visiškai naujas ir dar neregistruotas – gamintojo pateikiamuose atitikties sertifikatuose (COC dokumentuose).
Mokestis pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmojo gramo, o tik tada, kai automobilio CO2 emisija viršija valstybės nustatytą bazinę ribą. Pagal patvirtintus teisės aktus, ši riba yra griežtai apibrėžta tam, kad būtų galima aiškiai atskirti aplinkai palyginus draugiškus automobilius nuo tų, kurie daro didžiulį neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai. Viskas, kas viršija nustatytą normą, yra apmokestinama taikant specialius dauginamuosius koeficientus, kurie progresyviai ir gana sparčiai auga priklausomai nuo taršos lygio. Praktikoje tai reiškia, kad skirtumas tarp 150 g/km ir 170 g/km emisijos gali lemti ne vos keliais eurais, bet dešimtimis ar net šimtu eurų didesnį mokestį.
Be CO2 kiekio, itin svarbus ir dažnai lemiamas vaidmuo tenka transporto priemonės degalų rūšiai. Valstybė, formuodama mokestinę politiką, atsižvelgė į mokslinius tyrimus, įrodančius, kad skirtingi degalai išskiria skirtingo tipo teršalus, kurių poveikis sveikatai nevienodas. Pavyzdžiui, dyzeliniai varikliai, nors kartais ir pasižymi mažesne tiesiogine CO2 emisija nei benzininiai, į aplinką išmeta kur kas daugiau sveikatai pavojingų kietųjų dalelių ir azoto oksidų (NOx). Dėl šios priežasties būtent jiems yra numatyti patys griežčiausi ir didžiausi apmokestinimo tarifai.
Degalų rūšies įtaka: benzinas, dyzelinas ar dujos?
Viena iš dažniausiai viešojoje erdvėje aptarinėjamų temų yra tai, kaip naujasis taršos mokestis paveiks būtent dyzelinių automobilių savininkus, kurių Lietuvos transporto parke vis dar yra didžioji dauguma. Būtent dyzelinu varomiems automobiliams taikomas didžiausias galimas mokesčio tarifas, skatinant žmones ieškoti švaresnių alternatyvų. Pažvelkime detaliau, kaip degalų rūšis keičia situaciją:
- Dyzeliniai automobiliai: Šiai transporto priemonių kategorijai taikomas aukščiausias koeficientas. Net ir vidutinio amžiaus, techniškai tvarkingas dyzelinis automobilis gali sugeneruoti labai apčiuopiamą mokesčio sumą, ypač jei jo variklio darbinis tūris yra didesnis (pavyzdžiui, 2.0, 2.5 ar 3.0 litrų). Ilgalaikis šios politikos tikslas yra palaipsniui visiškai išguiti senus dyzelinius automobilius iš urbanizuotų teritorijų ir didmiesčių centrų.
- Benzininiai automobiliai: Benzininiams varikliams taikomas standartinis, bazinis koeficientas, kuris yra pastebimai mažesnis nei dyzelino atveju. Nors senesnės kartos benzininiai varikliai taip pat gali būti gana taršūs CO2 prasme, jie išmeta nepalyginamai mažiau kietųjų dalelių, todėl valstybinė politika jų atžvilgiu yra šiek tiek atlaidesnė ir finansiškai palankesnė.
- Dujomis (LPG/CNG) varomi automobiliai: Šiems automobiliams taikomos tam tikros nuolaidos ir palankesni skaičiavimo metodai, kadangi tiek suskystintos, tiek suslėgtos gamtinės dujos dega kur kas švariau nei skystasis kuras. Jei automobilis gamykliškai pritaikytas važiuoti dujomis, jo bendra CO2 emisija yra vertinama palankiau, o mokestis atitinkamai mažėja.
- Hibridiniai automobiliai: Priklausomai nuo hibridinės sistemos technologijos ir pajėgumo (MHEV, HEV ar PHEV), šie automobiliai džiaugiasi pačiais mažiausiais mokesčiais vidaus degimo variklių segmente. Iš tinklo įkraunami hibridai (PHEV) dažnai apskritai patenka į neapmokestinamąją zoną, jei jų CO2 emisija neviršija minimalios įstatyme numatytos ribos.
Kaip sužinoti savo automobilio CO2 emisiją?
Daugelis vairuotojų iki šiol niekada nesidomėjo ir neturėjo poreikio žinoti, kiek tiksliai gramų anglies dioksido kilometrui išmeta jų asmeninė transporto priemonė. Dabar, įsigaliojant naujai tvarkai, tai tampa vienu svarbiausių skaičių visoje automobilio dokumentacijoje. Pats paprasčiausias ir patikimiausias būdas sužinoti šią informaciją – tiesiog atversti transporto priemonės registracijos liudijimą.
Problema atsiranda tada, kai registracijos liudijime šios informacijos nėra. Tai ypač dažnas scenarijus susiduriant su automobiliais, registruotais prieš daugiau nei dešimtmetį, arba transporto priemonėmis, įvežtomis iš trečiųjų šalių, tokių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Tokiais atvejais valstybės institucijos, atsakingos už transporto registravimą, taiko specialias matematines formules emisijai apskaičiuoti. Šios formulės remiasi objektyviais automobilio parametrais: mase, maksimalia galia (kW), pavarų dėžės tipu (mechaninė ar automatinė) bei variklio darbiniu tūriu. Labai svarbu žinoti, kad skaičiavimas pagal šią teisinę formulę dažnai nebūna paties vairuotojo naudai – sugeneruota CO2 reikšmė gali būti gerokai didesnė, nei reali laboratorinėmis sąlygomis išmatuota to paties variklio emisija.
Duomenų bazių naudojimas ir viešos skaičiuoklės
Siekiant palengvinti vairuotojų dalią ir suteikti aiškumo, internetinėje erdvėje atsirado daugybė įvairių interaktyvių skaičiuoklių. Pati „Regitra“ teikia viešą prieigą prie savo duomenų bazių, kur, suvedus automobilio valstybinį numerį arba VIN (kėbulo) numerį, galima preliminariai pamatyti ne tik CO2 kiekį, bet ir iš anksto apskaičiuotą būsimo mokesčio sumą eurais. Tai ypač naudinga ir rekomenduojama priemonė planuojant pirkti naudotą automobilį – dar prieš padedant parašą ant pirkimo-pardavimo sutarties, pirkėjas gali tiksliai žinoti, kokios papildomos mokestinės prievolės jo laukia iškart po registracijos.
Finansinė išraiška: kokios sumos laukia vairuotojų?
Nors konkretūs tarifai glaudžiai priklauso nuo daugelio jau minėtų kintamųjų, galima išskirti keletą bazinių pavyzdžių, kurie puikiai iliustruoja visos naujosios sistemos loginį veikimą. Mokesčio dydis nedidėja tiesiogiai proporcingai – jis auga progresyviai, suformuojant savotiškas taršos „laiptų“ pakopas.
- Iki 130 g/km: Tai yra vadinamoji žalioji, saugi zona. Dauguma modernių, ekonominės klasės benzininių automobilių (kurių variklio tūris svyruoja nuo 1.0 iki 1.5 litro) bei praktiškai visi nauji hibridai patenka į šį rėžį. Tokios transporto priemonės bus visiškai atleistos nuo taršos mokesčio arba joms bus pritaikytas tik labai simbolinis, keliasdešimties eurų mokestis, kuris asmeniniam biudžetui nesudarys jokios pastebimos naštos.
- Nuo 131 iki 160 g/km: Čia patenka labai didelė dalis Lietuvos vidutinio amžiaus automobilių parko – tai standartinės klasės sedanai, universalai, populiarūs kompaktiniai visureigiai (SUV). Šioje kategorijoje mokestis jau tampa apčiuopiamas ir svyruoja nuo keliasdešimt iki maždaug šimto eurų, labai priklausomai nuo to, ar įpilamas benzinas, ar dyzelinas. Dyzeliniams automobiliams suma garantuotai bus arčiau viršutinės šio rėžio ribos.
- Nuo 161 iki 200 g/km: Tai raudonėjanti zona, kurioje atsiduria dešimties ir daugiau metų senumo automobiliai, didesnio litražo universalai, galingesni šeimyniniai visureigiai bei ankstesnių kartų prabangūs sedanai. Mokesčio suma čia pradeda augti eksponentiškai ir gali nesunkiai siekti nuo vieno šimto iki kelių šimtų eurų. Tai ta kategorija transporto priemonių, kurias kasdien naudoti ir registruoti darosi vis mažiau ir mažiau ekonomiškai naudinga.
- Virš 200 g/km: Į šią ypač taršią raudonąją zoną patenka itin galingi, sportiniai automobiliai, seni, didžiuliai visureigiai su dideliais V6 ar V8 varikliais, taip pat seni komerciniai autobusiukai. Už tokias transporto priemones valstybei teks atseikėti solidžią, neretai skausmingą sumą, kuri pradedama skaičiuoti nuo kelių šimtų ir, pačiais ekstremaliausiais atvejais, gali siekti net virš tūkstančio eurų. Tai yra griežčiausia finansinė sankcija, prilygstanti mokesčiui už išskirtinę prabangą važinėti itin aplinkai kenkiančiu automobiliu.
Kam taikomos išimtys ir mokestinės lengvatos?
Kuriant bet kokią visuotinę mokestinę sistemą, yra tiesiog būtina atsižvelgti į socialinį teisingumą ir pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius. Įstatymų leidėjai, siekdami balanso, numatė tam tikras labai aiškias išimtis bei lengvatas konkrečioms socialinėms grupėms bei specialios paskirties transporto priemonėms. Pagrindinis šių išimčių tikslas – užtikrinti, kad taršos mokestis jokiu būdu netaptų nepakeliama, neproporcinga našta tiems žmonėms, kurie neturi jokių objektyvių galimybių greitai atnaujinti savo automobilių parko į ekologiškesnį.
Pirmiausia ir svarbiausia, ženklios nuolaidos yra taikomos daugiavaikėms šeimoms. Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, dėl natūralių buitinių poreikių dažniausiai yra priverstos naudoti gerokai didesnius ir talpesnius automobilius, tokius kaip septynių vietų minivenai ar dideli visureigiai. Tokios mašinos natūraliai naudoja daugiau degalų ir išmeta daugiau CO2, todėl specialios įstatymo lengvatos leidžia šioms šeimoms išvengti maksimalių, baudžiamųjų tarifų. Taip pat esminės nuolaidos yra numatytos neįgaliesiems. Žmonėms su judėjimo negalia specialiai pritaikytos transporto priemonės yra gyvybiškai svarbios užtikrinant jų kasdienį mobilumą, nepriklausomybę bei integraciją į visuomenę, todėl joms mokestis smarkiai mažinamas arba netaikomas.
Istorinių automobilių savininkai taip pat gali ramiai atsikvėpti. Transporto priemonės, kurios atitinka griežtus reikalavimus ir turi oficialiai patvirtintą istorinio automobilio statusą (tai vizualiai patvirtina specialūs, išsiskiriantys valstybiniai numeriai ir išduoti atitikties dokumentai), yra visiškai atleidžiamos nuo šio mokesčio. Šis sprendimas priimtas argumentuojant tuo, kad tokie klasikiniai automobiliai yra saugomi kaip technikos kultūros paveldo dalis, jie yra eksploatuojami itin retai (dažniausiai tik vasaros savaitgaliais ar parodų metu) ir visiškai neprisideda prie sistemingos, kasdienės oro taršos miestų gatvėse. Be to, visiški atleidimai nuo mokesčio galioja ir valstybės funkcijas užtikrinančiai specialiajai technikai – gaisrinėms, greitosios medicinos pagalbos automobiliams, policijos transporto priemonėms bei specifinei žemės ūkio technikai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie taršos mokestį
Kiekviena nauja ir sudėtinga mokestinė tvarka visuomenėje sukelia galybę klausimų ir netikslių interpretacijų. Siekiant maksimalaus aiškumo, parengėme sąrašą pačių dažniausiai užduodamų klausimų, kurie padės išsklaidyti bet kokias kylančias abejones ir leis kur kas geriau suprasti, kaip realybėje veikia naujasis automobilių taršos mokestis.
Ar šis mokestis mokamas tik vieną kartą, ar jis bus renkamas kasmet?
Priklausomai nuo konkrečios įstatymo redakcijos ir priimtų pataisų, taršos apmokestinimo mechanizmas paprastai apima registracijos mokestį, kuris mokamas vieną kartą keičiantis automobilio savininkui (perregistruojant jį Lietuvoje) arba registruojant transporto priemonę šalies viduje pirmą kartą. Tačiau politiniu lygmeniu nuolat diskutuojama ir apie kasmetinio naudotojo mokesčio įvedimą. Todėl kiekvienam vairuotojui būtina nuolat sekti teisėkūros naujienas, siekiant žinoti, ar artimiausiu metu neatsiras prievolė mokėti papildomą sumą kiekvienais metais atliekant techninę apžiūrą.
Ką tiksliai daryti, jei valstybiniame registre nurodyta apskaičiuota automobilio CO2 reikšmė skiriasi nuo realios?
Jei po patikrinimo duomenų bazėje matote, kad sistemoje pagal bendrąją formulę apskaičiuota CO2 reikšmė neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstai padidinta, jūs turite pilną teisę valstybės institucijai pateikti oficialų gamintojo atitikties sertifikatą (COC) arba autorizuoto gamintojo atstovo Lietuvoje išduotą oficialią pažymą apie jūsų automobilio emisiją. Pateikus šiuos neginčijamus dokumentus, duomenys registre bus nedelsiant atnaujinti, ir mokestis bus perskaičiuotas remiantis tiksliais laboratoriniais, o ne teoriniais parametrais.
Ar elektra varomi automobiliai yra visiškai, be išimčių atleisti nuo šio mokesčio?
Taip, visiškai elektriniai automobiliai (BEV – Battery Electric Vehicles), kurie neturi vidaus degimo variklio ir judėdami absoliučiai nekuria jokių tiesioginių CO2 ar kietųjų dalelių emisijų, yra šimtu procentų atleidžiami nuo šio taršos mokesčio. Tai yra pamatinė valstybinės skatinimo programos dalis, stipriai nukreipta į elektromobilumo plėtrą ir žaliąjį kursą Lietuvoje.
Ar sumokėtas mokestis man bus grąžinamas, jei po kelių mėnesių nuspręsiu parduoti neseniai įsigytą automobilį?
Automobilio registracijos mokestis yra griežtai vienkartinis mokestis, imamas valstybės už patį registracijos faktą ir suteikiamą teisę tokiai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Dėl šios priežasties, net jei automobilį parduosite praėjus vos savaitei po įsigijimo, sumokėtas mokestis jums nebus grąžinamas. Šią riziką verta įskaičiuoti į trumpalaikių automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių biudžetą.
Ar hibridiniams automobiliams taikoma CO2 skaičiavimo formulė kažkuo skiriasi nuo paprastų automobilių?
Hibridinių automobilių CO2 emisija modernioje sistemoje yra apskaičiuojama pagal oficialius WLTP (pasauliniu mastu suderintos lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūros) testų ciklus, kurie preciziškai įvertina elektros variklio ir vidaus degimo variklio bendrą, kombinuotą darbą. Kadangi hibridai pasižymi išskirtiniu efektyvumu ir paprastai rodo labai mažus CO2 skaičius dokumentuose, papildomos matematinės, baudžiamosios formulės jiems netaikomos. Net jei dokumentuose trūksta duomenų ir tenka remtis formulėmis, hibridams priskiriami mokesčio koeficientai dėl elektros variklio integracijos išlieka minimalūs.
Nauji iššūkiai ir ilgalaikės strategijos transporto savininkams
Griežto taršos mokesčio įvedimas bei jo nuoseklus taikymas nėra vien tik tiesmukas valstybės būdas papildyti surenkamą biudžetą – tai be galo stiprus, ilgalaikis ekonominis signalas, skatinantis visą visuomenę iš esmės keisti savo mobilumo ir vartojimo įpročius. Aiškiai suprasdami naująją realybę, vairuotojai gali imtis proaktyvių veiksmų, kurie ne tik padės sutaupyti reikšmingas pinigų sumas ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir tiesiogiai prisidės prie švaresnės, sveikesnės aplinkos kūrimo. Pats svarbiausias patarimas visiems, planuojantiems artimiausiu metu pirkti automobilį, yra visapusiška ir kruopšti analizė. Šiandieninėje rinkoje nebeužtenka vien paviršutiniškai patikrinti techninės automobilio būklės, jo kėbulo defektų ar ridos – CO2 emisija tapo visiškai lygiaverčiu vertinimo ir derybų kriterijumi. Naudojantis viešai prieinamomis valstybinėmis skaičiuoklėmis, griežtai rekomenduojama visada, be išimčių iš anksto pasitikrinti, kokia papildoma finansinė prievolė lydės jūsų pasirinktą transporto priemonę.
Tiems vairuotojams, kurie dėl finansinių ar asmeninių priežasčių kol kas neplanuoja keisti savo senosios transporto priemonės, pats laikas rimtai apsvarstyti alternatyvius judumo būdus. Jei jūsų dabartinis automobilis pasižymi ypač didele tarša ir reikalauja neadekvačiai didelių mokesčių, galbūt vertinga jį naudoti kur kas rečiau, pavyzdžiui, tik tolimoms savaitgalio išvykoms, o kasdienėms, trumpoms kelionėms į darbą pasitelkti sparčiai tobulėjantį miesto viešąjį transportą, dviračius ar elektrinius paspirtukus. Lietuvos didmiesčiuose ypač sparčiai populiarėja automobilių dalijimosi platformos, kurios suteikia galimybę naudotis visiškai naujais, moderniais ir ekologiškais automobiliais be jokių papildomų rūpesčių dėl techninės priežiūros, draudimo ar tų pačių taršos mokesčių. Paskaičiavus detaliai, toks kombinuotas asmeninio mobilumo modelis labai dažnai pasirodo esąs žymiai pigesnis nei nuolatinis nuosavo, taršaus ir byrančio automobilio išlaikymas bei jo keliamų mokesčių apmokėjimas.
Galiausiai, be galo svarbu aktyviai domėtis valstybės teikiamomis kompensacijomis bei skatinimo programomis. Lietuvos rinkoje nuolat atsiranda įvairių APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) iniciatyvų, kurios siūlo realias, solidžias pinigines išmokas už senos, labai taršios transporto priemonės atidavimą sunaikinimui, su sąlyga, kad vietoje jos bus įsigyjamas kur kas mažiau taršus automobilis, naujas elektromobilis, elektrinis dviratis ar net metinis viešojo transporto bilietas. Šios kryptingos finansinės injekcijos gali drastiškai sumažinti jūsų perėjimo prie ekologiškesnio transporto pradinius kaštus. Puikiai žinant galiojančias taisykles ir sumaniai išnaudojant visas prieinamas skatinamąsias priemones, naujieji mokesčiai gali tapti ne sunkia našta, o puikia ir savalaike proga iš pagrindų atnaujinti savo kasdienius įpročius, optimizuoti asmeninį biudžetą ir užtikrintai žengti žingsnį švaresnio, tvaresnio rytojaus link.
