Pulsas yra vienas iš tų rodiklių, kuriuos galima pasitikrinti greitai ir be sudėtingos įrangos, tačiau jo interpretacija kartais kelia daugiau klausimų nei pats matavimas. Vieni žmonės išsigąsta pamatę 95 tvinksnius per minutę, kiti visiškai nekreipia dėmesio net tada, kai pulsas dažnai šokinėja. Iš tiesų pulsas yra dinamiškas: jis kinta priklausomai nuo paros laiko, streso, miego, fizinio krūvio, skysčių kiekio organizme, net nuo to, ar ką tik išgėrėte kavos. Todėl vienas skaičius retai pasako viską. Daug svarbiau suprasti, kas laikoma normaliu pulsu, kaip matuoti teisingai ir kokie ženklai rodo, kad būtų protinga pasitarti su gydytoju.
Kas yra pulsas ir ką jis pasako
Pulsas parodo, kiek kartų per minutę plaka širdis. Kiekvienas dūžis yra širdies susitraukimas, kuris stumia kraują į kraujagysles. Kai pulsą jaučiate rieše ar kakle, jūs iš esmės jaučiate kraujo bangą, kurią sukuria širdies darbas. Pulsas yra glaudžiai susijęs su kraujotaka, deguonies poreikiu ir nervų sistemos reakcijomis. Kai kūnui reikia daugiau deguonies, širdis plaka greičiau. Kai esate ramūs, širdis gali dirbti lėčiau.
Taip pat svarbus ne tik pulso dažnis, bet ir jo ritmingumas. Jeigu pulsas yra reguliarus, dūžiai „eina“ tolygiai. Jei ritmas šokinėja, praleidžia dūžį, atsiranda nelygumas, tai gali būti tiesiog streso ar nuovargio pasekmė, bet kartais tai būna ir signalas, kad reikia įvertinimo.
Koks pulsas dažniausiai laikomas normaliu
Ramybės būsenoje daugeliui suaugusiųjų normalus pulsas dažniausiai patenka į maždaug 60–100 tvinksnių per minutę ribas. Vis dėlto „normalu“ nėra vienodas visiems. Fiziškai aktyvūs žmonės, ypač ištvermės sporto mėgėjai, neretai turi lėtesnį ramybės pulsą – tai gali būti visiškai normalu, jei žmogus jaučiasi gerai ir nėra kitų simptomų. Kita vertus, pulso artėjimas prie viršutinės ribos ramybėje gali būti laikinas: po prasto miego, dėl streso, karščiavimo, dehidratacijos, kofeino ar nikotino.
Vaikų pulsas paprastai būna greitesnis nei suaugusiųjų, o vyresniame amžiuje svarbu vertinti pulsą kartu su bendra sveikatos būkle, vartojamais vaistais ir savijauta. Todėl praktiškiausias kelias yra ne lyginti save su vienu „tobulu“ skaičiumi, o žinoti savo įprastą ramybės pulsą ir stebėti, ar jis keičiasi nuosekliai.
Kaip teisingai pasimatuoti pulsą namuose
Norint gauti tikrą ramybės pulso rodmenį, svarbu pasimatuoti tada, kai esate nurimę. Geriausia – ryte, dar neišgėrus kavos ir nepatyrus skubėjimo, arba vakare, kai jau sėdite ir ilsitės. Atsisėskite patogiai, kelias minutes ramiai pakvėpuokite. Tada raskite pulsą rieše (nykščio pusėje) arba kakle (šalia gerklų). Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš 2. Jei norite tiksliau, skaičiuokite visą minutę.
Matavimo metu venkite spausti per stipriai, nes galite „užspausti“ kraujagyslę ir pulso nejusite aiškiai. Taip pat nenaudokite nykščio, nes nykštys kartais turi savo juntamą pulsavimą ir gali klaidinti.
Kodėl pulsas kartais būna per aukštas
Padidėjęs pulsas (kai širdis plaka greičiau nei įprasta ramybėje) gali turėti daugybę priežasčių. Dažniausios – stresas, nerimas, kofeinas, alkoholis, nikotinas, miego trūkumas, per mažas skysčių kiekis, karščiavimas, skausmas. Taip pat pulsą gali kelti anemija, skydliaukės veiklos sutrikimai, kai kurios infekcijos, tam tikri vaistai. Kartais žmonės pirmiausia pastebi širdies plakimą, o tik vėliau paaiškėja, kad organizmas kovoja su uždegimu ar yra tiesiog pervargęs.
Jei pulsas kartais pakyla, bet nusiraminus grįžta į įprastą ribą ir nėra kitų simptomų, dažnai tai nėra pavojinga. Tačiau jei pulsas ramybėje nuolat aukštas kelias dienas ar savaites, verta išsiaiškinti priežastį.
Kada pulsas gali būti per žemas
Žemesnis pulsas nebūtinai yra problema. Sportuojantiems žmonėms lėtesnis ramybės pulsas dažnai reiškia efektyvesnį širdies darbą. Tačiau jei pulsas labai žemas ir kartu jaučiate galvos svaigimą, silpnumą, šaltą prakaitą, alpimą, dusulį, tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta pakankamos kraujotakos. Tokiu atveju svarbu pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate vaistus, kurie gali lėtinti pulsą.
Pulsas ir fizinis krūvis: ką reiškia šuoliai
Fizinio krūvio metu pulsas kyla natūraliai. Tai normalus atsakas, nes raumenims reikia daugiau deguonies. Svarbu, kad pulsas po krūvio palaipsniui mažėtų, kai nurimstate. Jei pastebite, kad širdis ilgai „neatsileidžia“, pulsas išlieka labai aukštas net ilsintis, arba atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas, tai jau signalas sustoti ir pasikonsultuoti.
Taip pat verta nepamiršti, kad skirtingos dienos gali duoti skirtingus rodmenis: po prasto miego ar streso treniruotė gali „pakelti“ pulsą labiau. Todėl naudinga stebėti bendrą tendenciją, o ne vieną dieną.
Kada reikia kreiptis į gydytoją
Jei pulsas ramybėje yra nuolat labai aukštas, jei jaučiate širdies permušimus, nelygų ritmą, jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, staigus silpnumas ar regėjimo aptemimas, geriau nedelsti. Taip pat svarbu kreiptis, jei pulso pokytis yra staigus ir jums neįprastas, ypač jei jis atsirado be aiškios priežasties (be kofeino, be streso, be karščiavimo).
Kur rasti aiškią atmintinę su pulso orientyrais
Kai norisi vienoje vietoje greitai pasitikrinti pagrindinius orientyrus ir suprasti, kaip vertinti savo rodmenis, patogu remtis aiškia atmintine. Ją rasite čia: normalus pulsas.
Paprasti įpročiai, kurie dažniausiai stabilizuoja pulsą
Pulsas dažnai tampa stabilesnis, kai kasdienybėje atsiranda daugiau miego, daugiau skysčių, reguliaraus judėjimo ir mažiau nuolatinio skubėjimo. Kartais užtenka sumažinti kavos kiekį, susitvarkyti vakaro rutiną ir skirti laiko ramiam pasivaikščiojimui. Jei pulsas kyla dėl streso, padeda kvėpavimo pratimai, nuoseklios pertraukos dienos metu, aiškesnis darbo ir poilsio balansas. O jei yra medicininė priežastis, stabilumą dažniausiai atneša ne vienas greitas sprendimas, o nuoseklus stebėjimas, tyrimai ir gydytojo parinktas planas, kuris tinka būtent jūsų organizmui.
