Šiandieniniame globaliame pasaulyje apsipirkimas internetu tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Vis daugiau lietuvių atranda elektronines parduotuves iš Azijos, kurios vilioja itin patraukliomis kainomis, milžinišku prekių asortimentu bei unikaliais produktais, kurių retai galima rasti vietinėje rinkoje. Platformos, kasdien sugeneruojančios tūkstančius užsakymų, siunčia prekes tiesiai į Lietuvą. Tačiau džiaugsmą atradus pigų ir reikalingą daiktą dažnai aptemdo netikėtai atsiradusios papildomos išlaidos, kai siunta pasiekia Lietuvos ar Europos Sąjungos sieną. Toli gražu ne kiekvienas pirkėjas iš anksto įvertina, kokie tiksliai mokestiniai įsipareigojimai atsiranda įvežant prekes iš trečiųjų šalių. Norint išvengti nemalonių staigmenų, sugaišto laiko ir neplanuotų finansinių nuostolių, ypač svarbu suprasti importo taisykles, žinoti, kada pradedamas taikyti pridėtinės vertės mokestis, o kada tenka susimokėti ir papildomą importo muitą. Tinkamas šių procesų išmanymas leis ne tik tiksliai apskaičiuoti galutinę prekės kainą, bet ir pasirinkti paties pirkėjo poreikius geriausiai atitinkančius pristatymo bei deklaravimo būdus.
Kodėl atsiranda papildomi mokesčiai siunčiantis prekes iš trečiųjų šalių?
Iki 2021 metų vidurio daugelis pirkėjų buvo įpratę smulkias, nedidelės vertės prekes iš Kinijos atsisiųsti be jokių papildomų mokesčių. Tuo metu galiojo lengvata, leidusi nemokėti pridėtinės vertės mokesčio siuntoms, kurių vertė neviršijo dvidešimt dviejų eurų. Tačiau pasikeitus Europos Sąjungos direktyvoms, šios lengvatos buvo atsisakyta. Pagrindinis šio sprendimo tikslas buvo suvienodinti konkurencingumo sąlygas vietos ir trečiųjų šalių verslams, kadangi Europos prekybininkai visada privalėjo mokėti PVM, o tai suteikdavo nesąžiningą kainos pranašumą pardavėjams iš Azijos.
Šiandien kiekviena prekė, atkeliaujanti iš valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, yra apmokestinama. Visi importo mokesčiai yra surenkami į valstybės biudžetą ir yra privalomi nepriklausomai nuo to, ar prekę pirkote asmeniniam naudojimui, ar komerciniams tikslams. Svarbu pabrėžti, kad siuntos kelias ir mokestinė našta priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: bendros prekės vertės ir pasirinkto pristatymo bei mokesčių surinkimo modelio pirkimo metu.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM): pagrindinė siuntų dedamoji
Pridėtinės vertės mokestis yra pats dažniausias mokestis, su kuriuo susiduria pirkėjai, užsisakantys prekes iš trečiųjų šalių. Lietuvoje standartinis PVM tarifas siekia 21 procentą. Šis mokestis taikomas absoliučiai visoms siuntoms, kurių vertė prasideda vos nuo vieno cento.
Neretai pirkėjai daro klaidą manydami, kad PVM skaičiuojamas tik nuo pačios prekės kainos. Iš tiesų, mokesčių skaičiavimo bazę sudaro ne tik prekės vertė, bet ir siuntimo išlaidos, o kartais ir draudimo kaštai. Pavyzdžiui, jeigu internetinėje parduotuvėje išsirinkote ausines, kurios kainuoja 10 eurų, tačiau už jų pristatymą į Lietuvą sumokėjote dar 5 eurus, PVM bus skaičiuojamas nuo bendros 15 eurų sumos. Tokiu atveju valstybei teks sumokėti 3 eurus ir 15 centų (15 EUR * 21%). Dėl šios priežasties būtina visada atidžiai vertinti galutinę krepšelio sumą dar prieš patvirtinant mokėjimą.
Importo muito mokestis: kada peržengiama leistina riba?
Jeigu PVM taikomas nuo paties pirmojo cento, tai importo muito mokestis turi aiškiai nustatytą ribą. Šis mokestis atsiranda tik tuomet, kai vienoje siuntoje esančių prekių tikroji vertė (be siuntimo išlaidų) viršija 150 eurų. Tai reiškia, kad brangesni pirkiniai, tokie kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, aukštesnės klasės drabužiai ar specializuota technika, dažniausiai bus apmokestinti papildomai.
Skirtingai nei fiksuotas PVM, muito tarifas nėra vienodas. Jis priklauso nuo konkrečios prekės kategorijos, kuri nustatoma pagal tarptautinę prekių klasifikavimo sistemą (TARIC kodą). Muito tarifai gali svyruoti nuo visiškai nulinio iki keliasdešimties procentų:
- Elektronika: Daugeliui išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir skaitmeninių fotoaparatų taikomas 0% muito tarifas.
- Drabužiai ir tekstilė: Šiai kategorijai dažniausiai taikomi didesni mokesčiai, galintys siekti nuo 8% iki 12%.
- Avalynė: Priklausomai nuo medžiagų (odai taikomi kitokie mokesčiai nei sintetikai), muitas gali siekti apie 8-17%.
- Žaislai ir sporto prekės: Paprastai apmokestinami nuo 0% iki beveik 5% muito tarifu.
Muitinės procedūrų metu pirmiausia priskaičiuojamas muitas. Tuomet prekės vertė, siuntimo išlaidos ir priskaičiuotas muitas yra sudedami į vieną bendrą sumą, nuo kurios galiausiai paskaičiuojamas 21% pridėtinės vertės mokestis. Taigi, muito mokestis netiesiogiai padidina ir paties PVM dydį.
Pašto ir kurjerių įmonių tarpininkavimo mokesčiai
Papildomos išlaidos neapsiriboja vien tik valstybiniais mokesčiais. Kai siunta atvyksta į Lietuvą ir ją reikia deklaruoti muitinei, šį procesą pirkėjo vardu dažniausiai atlieka logistikos bendrovės – Lietuvos paštas arba privačios kurjerių tarnybos. Už šią paslaugą įmonės taiko atstovavimo arba tarpininkavimo mokestį.
Svarbu suprasti, kad tarpininkavimo mokestis nėra valstybės rinkliava. Tai yra komercinis atlygis kurjeriui už dokumentų sutvarkymą, deklaracijos užpildymą ir mokesčių administravimą. Šių paslaugų įkainiai stipriai skiriasi priklausomai nuo vežėjo:
- Nacionalinis paštas: Dažniausiai taiko mažesnius, standartizuotus įkainius, kurie už smulkias siuntas gali siekti kelis eurus.
- Privatūs kurjeriai: Greitojo pristatymo įmonės už tarpininkavimą dažnai prašo gerokai didesnės sumos, kuri gali svyruoti nuo 15 iki net 30 eurų už vienos siuntos deklaravimą.
Norint išvengti šių išlaidų, pirkėjas privalo sekti siuntos kelią ir, dar prieš jai atvykstant į šalį, informuoti vežėją apie savo ketinimą atlikti muitinės procedūras savarankiškai.
Savarankiškas siuntos deklaravimas: ar verta gaišti laiką?
Lietuvos muitinė suteikia galimybę kiekvienam fiziniam asmeniui pačiam deklaruoti savo gaunamas siuntas per Išmaniąją muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (iMDAS). Šis būdas leidžia sutaupyti pinigų, kuriuos antraip sumokėtumėte kurjeriams už tarpininkavimą. Nors iš pradžių procesas gali pasirodyti sudėtingas, perpratus sistemą, deklaravimas tampa gana greitas ir paprastas.
Norint savarankiškai deklaruoti prekę, jums reikės prisijungti per Elektroninių valdžios vartų portalą. Sistemoje turėsite pateikti siuntos sekimo numerį, tikslų prekių aprašymą, nurodyti TARIC kodą bei prisegti vertę įrodančius dokumentus (pavyzdžiui, banko išrašą, užsakymo patvirtinimą iš el. parduotuvės). Sistema automatiškai apskaičiuos privalomus sumokėti mokesčius, kuriuos galėsite apmokėti tiesiogiai per elektroninę bankininkystę. Po sėkmingo apmokėjimo, muitinė atlaisvins siuntą ir ji bus perduota vežėjui galutiniam pristatymui.
IOSS (Import One-Stop Shop) sistema ir jos neabejotini privalumai
Pats patogiausias būdas šiandien pirkti prekes iš trečiųjų šalių yra naudotis parduotuvėmis, kurios integruotos į IOSS sistemą. Tai speciali Europos Sąjungos sukurta vieno langelio sistema, skirta supaprastinti smulkių siuntų importą.
Jeigu Kinijos ar kitos trečiosios šalies elektroninė parduotuvė yra registruota IOSS sistemoje, pridėtinės vertės mokestį pirkėjas sumoka tiesiog prekių krepšelio apmokėjimo metu. Tai reiškia, kad prekės kaina, kurią matote ekrane atsiskaitydami, jau yra galutinė. Tokio tipo siuntos, atvykusios į Europos Sąjungą, yra išmuitinamos automatiniu, greituoju būdu. Pirkėjui nereikia pildyti jokių papildomų deklaracijų, mokėti pašto ar kurjerių tarpininkavimo mokesčių, o siunta pristatoma gerokai greičiau, nes neužstringa muitinės sandėliuose.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad IOSS sistema veikia tik toms siuntoms, kurių tikroji vertė neviršija 150 eurų. Jeigu jūsų užsakymo vertė viršys šią ribą, pardavėjas mokesčių atsiskaitymo metu nesurinks ir siuntą teks deklaruoti įprasta tvarka, atvykus į Lietuvą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie siuntas iš trečiųjų šalių
Ar taikomi mokesčiai, jei siunta pažymėta kaip dovana?
Taip, mokesčiai gali būti taikomi, tačiau dovanoms galioja kitokios ribos. Fizinio asmens fiziniam asmeniui neatlygintinai siunčiama dovana yra atleidžiama nuo PVM ir muitų, jeigu jos vertė neviršija 45 eurų. Svarbu paminėti, kad siunta turi būti akivaizdžiai asmeninio pobūdžio ir siunčiama be jokio komercinio tikslo. Jeigu užsisakote prekę iš parduotuvės ir pardavėjas užrašo „Gift“ (dovana), muitinė nesunkiai tai identifikuos kaip komercinę siuntą ir pareikalaus apmokėti visus priklausančius mokesčius bei pateikti pirkimo įrodymus.
Ar į mokesčių skaičiavimo bazę įtraukiamos ir siuntimo išlaidos?
Skaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (PVM), transportavimo išlaidos visada yra įtraukiamos į bendrą apmokestinamąją vertę. Tuo tarpu skaičiuojant importo muitą (kai siuntos vertė viršija 150 eurų), įvertinamos tik tos siuntimo išlaidos, kurios susidarė iki Europos Sąjungos sienos kirtimo. Vis dėlto, praktikoje dažniausiai remiamasi bendra sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma.
Kas nutiks, jei atsisakysiu mokėti priskaičiuotus importo mokesčius?
Jeigu nesutinkate su priskaičiuotais mokesčiais arba tiesiog nenorite jų mokėti, muitinės procedūros nebus baigtos. Tokiu atveju siunta nebus jums perduota. Praėjus nustatytam saugojimo terminui (kuris priklauso nuo vežėjo taisyklių), siunta bus grąžinta atgal siuntėjui. Jeigu grąžinimas neįmanomas arba per brangus, prekė gali būti konfiskuota ir sunaikinta valstybės lėšomis. Atminkite, kad grąžinimo atveju jūs rizikuojate prarasti pinigus, sumokėtus už pačią prekę elektroninėje parduotuvėje, ypač jei pardavėjo taisyklės nenumato kompensacijos pirkėjui neįvykdžius mokestinių įsipareigojimų.
Kiek laiko mano siunta gali būti laikoma muitinės sandėliuose?
Siuntų saugojimo laikas priklauso nuo kurjerių tarnybos ar pašto politikos. Paprastai jums suteikiama nuo vienos iki dviejų savaičių pateikti reikiamus dokumentus ir sumokėti mokesčius. Vėluojant tai padaryti, gali būti pradedami taikyti papildomi siuntos saugojimo mokesčiai už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl rekomenduojama visus formalumus sutvarkyti vos gavus pranešimą apie atvykusią siuntą.
Išmanaus apsipirkimo strategijos: kaip optimizuoti importo išlaidas
Pasitelkę keletą paprastų taktikų, pirkėjai gali išvengti didelių mokesčių naštos ir sutaupyti. Pirmiausia, verta ieškoti pardavėjų, turinčių sandėlius pačioje Europos Sąjungoje. Daugelis didžiųjų Kinijos platformų jau yra atidariusios logistikos centrus Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje ar Vokietijoje. Perkant prekę, kuri fiziškai jau yra Europos Sąjungos teritorijoje, jokie papildomi muito ar importo PVM mokesčiai Lietuvoje nebus taikomi, nes visos procedūros jau atliktos prekės įvežimo į ES metu.
Planuojant didesnės vertės pirkinius, ypač jei perkate kelis atskirus daiktus iš to paties pardavėjo, vertinga apsvarstyti užsakymų skaidymą. Jeigu visų jūsų norimų prekių bendra suma viršija 150 eurų ribą, jas užsakant viena siunta teks mokėti importo muitą. Tačiau išskaidžius pirkinius į kelis atskirus užsakymus skirtingomis dienomis, kiekvienos siuntos vertė bus mažesnė nei 150 eurų. Nors mokesčio už siuntimą gali tekti mokėti daugiau, dažnai išvengtas muito mokestis atperka šias išlaidas. Be to, jeigu tokie smulkesni užsakymai bus pateikiami IOSS sistemoje, PVM susimokėsite iškart ir išvengsite tarpininkavimo mokesčių Lietuvoje.
Galiausiai, visada išsaugokite visus su užsakymu susijusius dokumentus: pavedimų kopijas, ekrano nuotraukas su prekės aprašymu ir kaina, bei pardavėjo atsiųstas sąskaitas. Muitinė bet kada gali paprašyti pagrįsti siuntos vertę, ypač jeigu ant pakuotės nurodyta kaina atrodo neįtikėtinai maža. Tikslūs dokumentai leis deklaravimo procesą atlikti greitai, sklandžiai ir be jokio streso, užtikrinant, kad jūsų pirkinys pasieks jus pačiomis geriausiomis sąlygomis.
