Siuntų deklaravimas: viskas, ką būtina žinoti perkant ne ES

Pastaruoju metu apsipirkimas internetu užsienio elektroninėse parduotuvėse tapo kasdienybe. Daugelis pirkėjų vis dažniau renkasi platformas, veikiančias ne Europos Sąjungos (ES) šalyse – pavyzdžiui, Kinijoje, JAV ar Didžiojoje Britanijoje. Nors prekių asortimentas ten platus, o kainos neretai patrauklesnės, gavėjų dažnai laukia siurprizas, kai siunta pasiekia Lietuvos sieną. Muitinės formalumai, importo mokesčiai ir deklaravimo procesas gali pasirodyti sudėtingi tiems, kurie su tuo susiduria pirmą kartą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip vyksta siuntų deklaravimas, kada reikia mokėti mokesčius ir kaip išvengti papildomų rūpesčių užsisakant prekes iš trečiųjų šalių.

Kas yra siuntų deklaravimas ir kodėl jis būtinas?

Siuntų deklaravimas – tai oficialus procesas, kurio metu muitinei pateikiama informacija apie atsiunčiamas prekes. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, visos prekės, atvykstančios iš ne ES valstybių, turi būti deklaruojamos. Tai leidžia valstybei ne tik kontroliuoti įvežamų prekių srautus, bet ir užtikrinti, kad būtų sumokėti privalomi mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis (PVM) bei, tam tikrais atvejais, muito mokestis.

Svarbu suprasti, kad prekių vertė ir pobūdis tiesiogiai lemia deklaravimo eigą. Jei siunta siunčiama iš fizinio asmens kitam fiziniam asmeniui kaip dovana, taikomos kiek kitokios taisyklės nei komerciniam pirkiniui. Tačiau dauguma pirkėjų, naudojančių populiarias elektronines parduotuves, susiduria būtent su komercinėmis siuntomis, todėl deklaravimas tampa neatsiejama pirkimo proceso dalį.

Mokesčiai: PVM ir muito mokestis

Daugelis pirkėjų klaidingai mano, kad užsisakius prekę už 20 eurų, daugiau nieko mokėti nereikės. Tačiau realybė kiek kitokia. Svarbiausia taisyklė, galiojanti nuo 2021 metų liepos mėnesio, yra ta, kad visoms be išimties prekėms, atvykstančioms iš ne ES šalių, yra taikomas PVM mokestis. Tai reiškia, kad nebeliko 22 eurų ribos, kuri anksčiau leisdavo išvengti mokesčių.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Lietuvoje PVM tarifas prekėms yra 21 proc. Jei perkate prekę platformoje, kuri yra registruota IOSS (angl. Import One-Stop Shop) sistemoje, PVM yra sumokamas iškart pirkimo metu. Tokiu atveju pardavėjas prekę jau „apmuitina“, ir gavėjui Lietuvoje dažniausiai nebereikia atlikti jokių papildomų deklaravimo veiksmų. Vis dėlto, jei pardavėjas šios sistemos nenaudoja, PVM teks sumokėti siuntai pasiekus Lietuvą, deklaravimo metu.

Muito mokestis

Muito mokestis skiriasi nuo PVM. Jis taikomas ne visada. Šis mokestis pradedamas skaičiuoti tik tada, kai siuntos vertė (be siuntimo išlaidų) viršija 150 eurų. Muito tarifas priklauso nuo prekės rūšies, kilmės šalies ir klasifikacijos. Todėl perkant brangesnes prekes, pavyzdžiui, elektroniką ar buitinę techniką, svarbu pasitikrinti galimus papildomus kaštus, kad galutinė prekės kaina netikėtai nepadidėtų.

Kaip praktiškai deklaruoti siuntą?

Kai siunta atvyksta į Lietuvą ir patenka į Lietuvos pašto ar kito siuntų pristatytojo terminalą, jūs gaunate pranešimą (SMS žinutę arba el. laišką), kad siuntai reikalingas deklaravimas. Tai yra svarbiausias etapas, kurį galite atlikti keliais būdais.

Deklaravimas per Lietuvos pašto sistemą

Patogiausias būdas didžiajai daliai Lietuvos gyventojų yra Lietuvos pašto administruojama platforma. Gavę pranešimą, turite prisijungti prie svetainės, nurodytos laiške ar žinutėje. Jums reikės suvesti duomenis apie prekę: pavadinimą, kiekį, kainą ir įkelti pirkimo dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą ar užsakymo patvirtinimą iš el. parduotuvės).

  • Pateikite tikslius duomenis: Klaidingai nurodžius prekės vertę, muitinė gali sulaikyti siuntą ir paprašyti papildomų įrodymų.
  • Saugokite mokėjimo išrašus: Kartais muitinei reikia įrodymo, kad mokėjote būtent tokią sumą, kokią deklaruojate.
  • Pasirinkite atstovavimą: Jei deklaruojate per Lietuvos paštą, jie atlieka muitinės tarpininko funkciją už tam tikrą paslaugos mokestį.

Deklaravimas per Muitinės departamento sistemą

Pažangesni vartotojai gali savarankiškai deklaruoti siuntą per Muitinės departamento elektroninę sistemą (MDAS). Tai leidžia išvengti tarpininkavimo mokesčių, tačiau reikalauja daugiau žinių ir atidumo pildant deklaracijas. Šis būdas rekomenduojamas tiems, kurie turi patirties dirbant su muitinės dokumentais ar dažnai užsisakinėja prekes iš užsienio.

Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)

Ką daryti, jei negavau jokio pranešimo apie siuntą?

Jei žinote, kad siunta jau turėjo pasiekti Lietuvą, tačiau jokio pranešimo nėra, pirmiausia pasitikrinkite siuntos sekimo numerį (angl. tracking number) oficialioje pristatymo tarnybos svetainėje. Jei ten nurodyta, kad siunta yra muitinėje, susisiekite su pristatymo tarnyba – kartais pranešimai vėluoja arba nukeliauja į „šlamšto“ (spam) aplanką.

Ar reikia mokėti mokesčius, jei prekė yra dovana?

Dovanoms taikomos lengvatos, jei siunta yra nekomercinio pobūdžio ir siunčiama nuo fizinio asmens fiziniam asmeniui. Tačiau tokia siunta turi atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., vertė iki 45 eurų). Jei dovanos vertė didesnė, ji apmokestinama bendra tvarka.

Kodėl turėjau mokėti PVM du kartus?

Tai dažna klaida. Jei pirkdami prekę jau sumokėjote PVM (tai būna nurodyta sąskaitoje), tačiau muitinė vėl reikalauja mokesčių, greičiausiai pardavėjas nebuvo tinkamai užpildęs muitinės dokumentų. Tokiu atveju turite pateikti pirkimo dokumentus, įrodančius, kad PVM jau sumokėtas, arba kreiptis į pardavėją dėl permokos grąžinimo.

Kokie yra siuntų tarpininkavimo mokesčiai?

Be mokesčių valstybei, siuntų tarnybos ima mokestį už deklaravimo paslaugą (tarpininkavimą). Šis mokestis nėra fiksuotas ir priklauso nuo pasirinkto operatoriaus bei siuntos vertės. Prieš deklaruodami, visada peržiūrėkite paslaugų įkainius.

Svarbūs patarimai saugiam apsipirkimui

Kad procesas po prekės atvykimo būtų kuo paprastesnis, verta laikytis keleto taisyklių dar prieš paspaudžiant „pirkti“. Pirmiausia, visada patikrinkite, ar parduotuvė naudoja IOSS sistemą. Jei parduotuvė šios sistemos nenaudoja, iškart planuokite papildomas išlaidas – PVM ir tarpininkavimo mokestį. Tai gali padidinti prekės kainą 30–40 proc.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į prekės pobūdį. Kai kurios prekės (pvz., vaistai, maisto papildai, tam tikra elektronika) gali būti ribojamos ar draudžiamos įvežti į ES be specialių leidimų. Prieš perkant tokius daiktus, rekomenduojama pasitikrinti informaciją Muitinės departamento svetainėje. Taip pat saugokitės padirbinių – muitinė aktyviai tikrina siuntas ir, radusi klastočių, gali jas sunaikinti, o jus nubausti.

Atsakingas požiūris į deklaravimą padeda ne tik išvengti baudų, bet ir pagreitina siuntos pristatymą iki jūsų durų. Visada pateikite teisingus kontaktinius duomenis: telefono numerį ir el. pašto adresą. Tai pagrindiniai kanalai, kuriais su jumis susisieks tarnybos, jei kils kokių nors neaiškumų dėl siuntos turinio ar dokumentų. Jei deklaraciją pildote patys, skirkite pakankamai laiko teisingam prekių kodų (prekių nomenklatūros) parinkimui, nes tai tiesiogiai lemia taikomus mokesčius.

Galiausiai, atminkite, kad muitinės darbuotojai turi teisę atidaryti bet kurią siuntą patikrinimui. Jei deklaruoti duomenys nesutampa su siuntos turiniu, gali kilti ne tik papildomų mokesčių klausimas, bet ir administracinė atsakomybė. Todėl skaidrumas ir tikslumas deklaruojant prekes yra jūsų, kaip pirkėjo, geriausia apsauga. Pirkite apgalvotai, vertinkite visas rizikas ir mėgaukitės tarptautinio apsipirkimo privalumais be nereikalingo streso.